Per penkių minučių pertrauką tarp akcininkų susirinkimo ir susitikimo su svarbiausiais užsakovais šiuolaikinis vadovas atrodo susitvardęs, susikaupęs ir viskam pasirengęs, net jei jo galvoje suktųsi nuolat tobulėti verčianti protingojo Sokrato mintis: „Žinau, kad nieko nežinau.“ Norintieji atsidurti vadovo kėdėje ar ją išlaikyti šią tiesą jau suprato. Dabar, anot specialistų, tai įsisąmoninti turi verslo mokyklos, į kurias kasmet veržiasi vis daugiau saldžiųjų mokslo vaisių ištroškusių studentų.
Tarp pagrindinių XXI amžiaus grėsmių ar bent jau dažniausiai diskutuojamų temų be didesnės konkurencijos atsiduria du procesai: pasaulinis klimato atšilimas ir globalizacija. Vieni mokslininkai matuoja ašigalių temperatūrą, kiti aiškinasi, kiek įtakos pasaulio ekonomikai turės auganti Kinijos rinka. Globalizacija susirūpinusios ir verslo mokyklos, joms profesionalai pataria mokytis iš kai kurių valstybių ekonominių sprendimų ir prisitaikyti prie tarptautinių poreikių. Norinčių studijuoti žmonių skaičius sparčiai didėja, nes konkurencingoje visuomenėje nuolat gilinti žinias ir tobulinti vadovavimo įgūdžius – ne pasirinkimo laisvė, o būtinybė. Jaunius Pusvaškis, „Baltic Management Institute“ generalinės direktorės pavaduotojas, remiasi statistika:
„Sakykime, 1989-aisiais Ispanijoje verslo administravimo studijas siūlė 23 universitetai. 2005-aisiais šis skaičius ūgtelėjo iki 46 institucijų.“
Rolfas Jensas Brunstadas, Norvegijos vadybos ir verslo administravimo mokyklos profesorius ir „Baltic Management Institute“ tarptautinės akademinės tarybos pirmininkas, „Verslo klasei“ pripažino, kad Europoje pamažu įsivyrauja supratimas, jog išsilavinimas neapibūdinamas kaip 4 metus trunkančios studijos ar gautas diplomas. Tai procesas, besitęsiantis visą gyvenimą. Verslo mokyklos taip pat stengiasi tai suvokti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
„Vis daugiau mokyklų siūlo trumpalaikio mokymo programas, kai pasirenkama gilinti gana siauros srities žinias. Taip pat populiarėja MBA (angl. Master of Business Administration) ir EMBA (angl. Executive Master of Business Administration) studijos, jos keletą metų karjerą kuriantiems ir savo srities žinovais tapti bandantiems studentams suteikia galimybę mokytis ir kartu dirbti.“
Trinamos ribos
Ponas Brunstadas neleidžia pamiršti globalizacijos, jo teigimu, pastaruoju metu bene labiausiai veikiančios akademinėje bendruomenėje vyraujančias tendencijas.
„Globalizacija lemia, kad pasaulio verslo mokyklos kur kas lengviau gali įvertinti savo laimėjimus, lyginti juos su konkurentų ar partnerių rezultatais, pastebėti ir mokytis iš klaidų. Prieš keletą metų europiečiai, pasimokę iš kolegų JAV, Senajame žemyne pradėjo efektyviau taikyti 1,5–2 metų trukmės MBA studijų programas, o jų esmė – dalijimasis ir mokymasis iš patirties. Dabar visą dieną trunkančios studijų programos triuškinamai pralaimi dalinėms studijoms, jas vis dažniau renkasi ne ką tik „iškepti“ bakalaurai, bet kitas magistro studijas jau pabaigę žmonės, turintys daugiau praktinės patirties.“
Tačiau verslo mokykloms ganėtinai sunku išsiaiškinti, į kieno poreikius joms pravarčiausia atsižvelgti. Modelio, kuriuo remiantis būtų galima nusakyti, kas yra labiausiai tikėtini verslo mokyklų studentai ar klientai, ribos išsitrynė.
„Anksčiau daugiausia prašymų studijuoti mokyklos sulaukdavo iš toje pačioje šalyje gyvenančių, apie 5 metus darbo patirties turinčių žmonių. Dabar tokie standartai nebetinka: vis daugiau studijuoja moterų, vis didesnė tautybių įvairovė“, – konstatuoja p. Pusvaškis.
Kita vertus, globalizacija lemia, kad studentams nebereikia ieškotis tinkamiausios šalies studijoms, nes patys dėstytojai važinėja po įvairias verslo mokyklas – tai leidžia išlaikyti ir kelti studijų kokybę.
„Anksčiau reikėdavo smulkmeniškai pasidomėti ir išsiaiškinti, kokia mokykla geriausiai atitiktų jūsų, kaip potencialaus studento, lūkesčius. Ir net radus tokią mokslo įstaigą, tarkime, kitoje šalyje, reikėjo mąstyti, kaip derinti mokslus su darbu, o galbūt kuriam laikui dėl tikslo atsisakyti intensyvios karjeros. Dabar tokių sunkumų nebekyla“, – pranašumus vardija profesorius Ericas Cornuelis, Europos vadybos plėtros fondo (angl. European Foundation for Management Development) generalinis direktorius.
Moko įmonės
Nerandantys tinkamų verslo mokyklų arba gerinti žinias skatinami daugiau savo įmonės nei vidinės motyvacijos, potencialūs studentai renkasi ir kitų variantų. Anot p. Pusvaškio, vis didėjant konkurencijai ir trinčiai tarp geriausią vardą turinčių Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos verslo mokyklų, įtampą kelia ir besisteigiantys alternatyvūs šios paslaugos tiekėjai – korporatyviniai universitetai, bendros fakultetų programos, pelno organizacijos.
„Tarkime, kompanija „General Electrics“ savo darbuotojus ir verslininkus iš viso pasaulio moko Krotonvilio universiteto miestelyje (angl. Crotonville campus), dar žinomame kaip „Harvardas prie Hadsono upės“. Šiuo bendrovės universitetu asmeniškai rūpinosi buvęs jos vadovas Jackas Welchas, kas dvi savaites aplankydamas miestelį ir akcentuodamas, kad Krotonvilis yra įmonės talentų ugdymo variklis“, – pasakoja p. Pusvaškis.
Panašius su verslo mokyklomis konkuruojančius, bet dažnai ir bendradarbiaujančius universitetus įsteigė tokios kompanijos kaip JAV investicijų bankas „Goldman Sachs“ ar Vokietijos energetikos tiekėja „E.ON“. Vis dėlto specialistas mano, kad bendrovės ir verslo mokyklos neturėtų keistis vaidmenimis, o daryti tai, ką moka geriausiai.
„Žinoma, kartais bendrovės pačios imasi iniciatyvos, užuot taikęsi prie nuolat kintančios verslo mokyklų aplinkos ir verslo modelio. Tai yra tik skatinti pačias mokyklas pradėti versliai mąstyti ir pripažinti bei pasinaudoti įvairių kultūrų, kalbų, lyčių, rasių darbuotojų ir studentų pranašumais“, – pataria p. Pusvaškis.
Rinktis alternatyvą dažnai skatina ne tik patogumas, bet ir verslo mokyklų padėtis. Pasirodo, vis didesniu deficitu tampa geri dėstytojai. Anot p. Cornuelio, nuo 1995 m. iki 2000 m. doktorantūros studijas baigusiųjų sumažėjo 19,3 procento.
„Daugelis mokyklų negali pasigirti pakankamu dėstytojų skaičiumi, nors studijų poreikis tik didėja. Jeigu neskatinsime specialistų rinktis doktorantūros studijas, verslo krypties studijų lygis ne tik nekils, net ir kris, – susirūpinęs p. Cornuelis. – Nenorą dėstyti lemia keletas veiksnių, vienas iš jų – per menkas atlygis. Jauni dėstytojai Europoje uždirba vos trečdalį to, ką gauna tą pačią poziciją užimantys dėstytojai JAV.“
Ponas Pusvaškis priduria, kad socialinis statusas ir pripažinimas taip pat atlieka savo vaidmenį. „Verslo srities profesorius dažniausiai gerbiamas tiek pat, kiek vidurinės pakopos vadovas, o jo atlyginamas pastarojo gaunamai algai net neprilygsta“, – motyvacijos trūkumą aiškina pašnekovas.
Sąjungininkų paieškos
Tie dėstytojai, kurių dauguma priklauso vyresniajai kartai, dažnai tampa savotiškomis žvaigždėmis, studentus viliojančiomis būtent į tuos universitetus, kuriuose dirba.
Profesorius Pierre'as Semalis, Leveno aukštosios vadybos mokyklos tarptautinių ryšių direktorius, konstatuoja, kad dėstytojų asmenybės daro įtaką renkantis, bet retai būna lemiamas veiksnys. Kaip ir rinkodaros kampanijos, afišuojančios, kad viena ar kita mokykla yra pati geriausia. Potencialiems studentams gana lengva išsiaiškinti, kokie toje pačioje šalyje veikiančių verslo mokyklų reitingai, tačiau sudėtinga juos lyginti su tarptautiniais standartais. Į pagalbą tokiu atveju ateina įvairios mokyklų klasifikacijos ir joms suteikiamos akreditacijos.
„Kiek žinau, bakalauro studijų kokybė yra daugiau ar mažiau panaši visoje Europoje, todėl praktiškai visi studentai turi galimybių vienodai pasirengti magistrantūros studijoms. Tačiau, renkantis aukštesnio lygmens studijas, pravartu atsižvelgti į mokyklų turimą akreditaciją, suteikiamą akreditavimo agentūrų. JAV gerai žinoma ir pripažįstama AACSB akreditacija, Europoje vertinama EQUIS akreditacija, BMI Lietuvoje dirba pagal EPAS akreditaciją. Tai yra svarbu jau vien dėl to, kad akreditaciją teikia ne pati mokykla, o stebėtojas iš šalies. Be jos visos mokyklos gali teigti esančios pačios geriausios“, – kalba p. Semalis.
Profesorius Nielsas Mygindas, Kopenhagos verslo mokyklos Rytų Europos studijų centro direktorius, pripažįsta, kad mokykloms vis sunkiau prisitaikyti prie kylančių standartų ir juos išlaikyti.
„Tarkime, Europoje suteikiamą EQUIS akreditaciją yra gavusios tik 55 verslo mokyklos, ir ją vis sunkiau gauti, nes kinta reikalavimai. Mokykla negali pagal keliamas sąlygas tiesiog susirašyti plano, ką reikia pakeisti ir ką pasiekti, nes tos sąlygos nėra niekur užrašytos, jos nuolat keičiasi, – komentuoja profesorius. – Tačiau yra ir kita medalio pusė, ją savo kailiu dažniausiai išbando nedidelėse šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje besisteigiančios mokyklos: nesiekti akreditacijos ir neieškoti stiprių partnerių. Tai kur kas pavojingesnis kelias, nes tuomet lieki visiškai vienas, neskatini pokyčių.“
Akreditaciją mokyklai, o ypač naujai, gauti gana sunku, o ieškoti partnerių ir ryšių su kitomis verslo mokyklomis, anot profesionalų, visada apsimoka.
„Pasiekti, kad žinomos verslo mokyklos bendradarbiautų su menkai žinoma ar nedidelėje rinkoje dirbančia mokykla, nėra taip sudėtinga. Tiek studentai, tiek mokyklos ieško sau naudos ir stengiasi dėl to paties – išsirinkti geriausią mokyklą ar susirasti geriausių studentų. Naujos rinkos, tokios kaip Lietuva, verslo mokykloms tai ir siūlo – daug gabių ir mokytis trokštančių potencialių studentų“, – sako p. Mygindas.
