Lietuvos draudikų asociacija atliko pirmąjį Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo anatomija 2011“, kuris atskleidė ne gyvybės draudimo paslaugų vartotojų įpročius, vertybes, išlaidas draudimui.
Ketvirtadienį surengtuose spaudos pusryčiuose asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pristatė tyrimo rezultatus – kokios gyventojų vertybės skatina draustis, kiek žmonės išleidžia ne gyvybės draudimui ir kiek planuoja išleisti ateityje, ar dažnai klientai keičia draudimo bendroves?
Tyrimas atskleidė, kad dauguma draudimo paslaugomis besinaudojančių klientų yra lojalūs – 86 proc. jų linkę toje pačioje bendrovėje draustis 2–3 metus.
Klientų lojalumą, anot A. Romanovskio, skatina geras draudimo bendrovių darbas. „Tyrimas rodo, kad gyventojai, kurie per pastaruosius 12 mėnesių patyrė draudžiamųjų įvykių, draudimo žalų sureguliavimo procesu yra patenkinti. Dešimties balų sistemoje vertinimo vidurkis yra 8,2 balo“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios įtakos renkantis draudimo bendrovę turi tarpininkų, vadinamųjų draudimo brokerių paslaugos, A. Romanovskis sakė, kad pastarųjų paslaugomis naudojasi apie 30 proc. besidraudžiančiųjų, daugiausia – įmonės.
Kaip teigė A. Romanovskis, vidutinis besidraudžiantysis pagal amžių, išsilavinimą, gaunamas pajamas ir kitus kriterijus atitinka statistinio lietuvio duomenis.Tačiau, priešingai statistiniams duomenims, nors Lietuvoje gyvena daugiau moterų, tarp draudimo paslaugų vartotojų maždaug 10 proc. daugiau yra vyrų.
Rizikingiausiai grupei priskiriamų jaunų nevedusių vyrų tarp draudimo bendrovių klientų yra apie 8 proc.
„Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos gyventojai ne gyvybės draudimui vidutiniškai išleido 437 Lt arba apie 36,5 Lt per mėnesį. Per kitus 12 mėnesių draudimui jie planuoja išleisti apie 500 Lt per metus arba beveik 42 Lt per mėnesį“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius. – „Didžioji dalis besidraudžiančiųjų, nepriklausomai nuo to, kokiomis konkrečiai paslaugomis naudojasi ir kiek pinigų tam išleidžia, yra linkę ateityje draudimo paslaugoms skirti apie 15 proc. daugiau lėšų.“
Pasak A. Romanovskio, gyventojų optimizmas kol kas atsargus, o aktyviau draustis skatina ir išaugęs žmonių dėmesys finansiniam saugumui. „Jie supranta, kad turi būti saugu, ramu – kad jie neprarastų. Po finansinio sunkmečio visuomenėje išauga finansinio saugumo poreikis, rūpinimasis šeimos gerove“, – sakė jis.
Viena iš naujų pastarojo meto tendencijų A. Romanovskis įvardijo tai, kad daugėja nelaimingų atsitikimų draudimas darbe – kai darbdavys draudžia dirbančiuosius. ,,Įmonės jau kalba apie tai, kad reikėtų supaprastinti sąlygas, ir mes kalbėsime apie tai su valdžios atstovais, nes kai žmogus labiau apsaugotas – naudinga ir valstybei“, – kalbėjo Lietuvos draudikų asociacijos vadovas.
A. Romanovskis atskleidė, kad pasaulinėje draudimo rinkoje šiuo metu ypač daug dėmesio sulaukia klimato kaita.
„Meteorologai ir įvairiose šalyse dirbantys draudikai klimato kaitos faktorių ir stichinių, neprognozuojamų gamtos reiškinių atsiradimą teritorijose, kur jų niekada anksčiau nebūdavo, įvardina kaip vieną iš iššūkių draudimo rinkai“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos vadovas.
Anot jo, stichinės nelaimės įvairiose šalyse pridaro vis daugiau žalos ir draudikai stengiasi įvertinti galimą riziką, tačiau „kaip klimato kaita paveiks Lietuvą ir jos draudimo rinką, kol kas prognozuoti dar anksti“, – sakė A. Romanovskis.
Tyrimo metu buvo apklausta 1 tūkstantis 18-74 metų Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi ne gyvybės draudimo paslaugomis. Beveik du trečdaliai (60 proc.) dalyvavusiųjų teigė esantys visiškai patenkinti draudikų paslaugomis, o visiškai nepatenkinti sakė esantys 2 proc. apklaustųjų.
