stichinės nelaimės

Jungtinių Tautų trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad praėjusiais metais dėl konfliktų, ekonominių sunkumų ir stichinių nelaimių apie 258 mln. žmonių prireikė neatidėliotinos pagalbos aprūpinant maistu.  Šis skaičius yra gerokai didesnis nei ankstesniais metais, kai pagalbos prireikė 193 mln. asmenų. „Šiuo metu daugiau nei ketvirtis milijardo žmonių kenčia nuo didelio bado, o kai kurie yra ties bado riba. Tai nepriimtina“, – teigė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas.

Pasaulis nėra tinkamai pasirengęs susidurti su vis dažniau pasitaikančiomis stichinėmis nelaimėmis – žemės drebėjimais, potvyniais, audromis, teigiama antradienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje taip pat raginama iš naujo apsvarstyti pasaulinės rizikos valdymą. Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro (UNDRR) duomenimis, nuo 1990 metų visame pasaulyje per daugiau kaip 10 700 nelaimių nukentėjo daugiau kaip šeši milijardai žmonių.

Bendri ekonominiai nuostoliai, kuriuos lėmė stichinės nelaimės, per pirmąjį 2022 metų pusmetį siekė 72 mlrd. JAV dolerių, antradienį pranešė Šveicarijos perdraudimo milžinė „Swiss Re“. Nors šis skaičius yra mažesnis už 91 mlrd. JAV dolerių įvertį per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius, jis yra artimas 10 metų vidurkiui – 74 mlrd. JAV dolerių, o vis daugiau nuostolių padaro su nepalankiomis oro sąlygomis susijusios stichinės nelaimės.

Pasiklysti vienoje didžiausių pasaulio sostinių Tokijuje – vieni niekai, tad ką jau kalbėti apie miniatiūrinę šio didmiesčio versiją. Prieš savo akis matote 20-ies metų darbą, kurį pabaigė Japonijos miestų dizaineriai. Jie 230-ies kvadratinių kilometrų Tokiją perkėlė į 3D miesto modelį.

Norint apibūdinti praėjusius 2014 metus, reikėtų juos pavadinti pasaulinių rekordų klimato kaitoje ir stichinių įvykių gausa bei įvairove pažymėtais metais. Nors Lietuvoje praėjusių metų vidutinė oro temperatūra ir nepasiekė rekordo, dauguma mėnesių buvo šiltesni, nei nustatyta vidutiniškai. Tačiau pasaulyje rekordų netrūksta.

Kinijos šiaurės rytuose esantį Harbino miestą antradienį jau trečią dieną gaubia tirštas smogas, dėl kurio buvo uždarytos mokyklos ir regiono oro uostas. Dėl prasto matomumo kai kur buvo sustabdytas ir kelių transportas. Oro tarša daugiau kaip 10 mln. gyventojų turinčiame mieste, kuriame kasmet vyksta populiarus ledo skulptūrų festivalis, vis dar smarkiai viršija lygį, kurį Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) laiko saugiu.

Vanduo yra gyvybės pagrindas, todėl nenuostabu, kad 44 proc. viso pasaulio žmonijos gyveną jūrų bei vandenynų pakrantėse. Be to, šis skaičius nuolat auga, nes ekonomikos centrus vilioja jūrų keliai, o vandenynų ištekliai yra puikus maisto šaltinis daugeliui šių miestų gyventojų, rašo „Foreign Policy“. Deja jūra maitintoja turi ir tamsiąją pusę. Nuo 1950 iki 2009 metų pasaulinis vandenynų lygis kasmet pakildavo vidutiniškai po 0,6-1 milimetrą.

Per dešimt dienų Kinijoje sukoręs kelis tūkstančius kilometrų ir tik du kartus matęs ant stalo ryžių, gali įtarti, kad visa tai, ką anksčiau žinojai apie Kiniją, nelabai atitinka tikrovę. Bet ar kelionėje pasemti tiesioginiai įspūdžiai nekuria naujų iliuzijų? Juolab, kad kelione maloniai pasirūpino Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) valdžia. Kulinarija ar istorija? Dalijantis įspūdžiais apie Kiniją sunku būti originaliam.

Japonijos avialinijos atšaukė šimtus skrydžių, kai kurie traukiniai sustojo, o tūkstančiai darbininkų buvo anksčiau išleisti namo. Visa tai, dėl Tokiją užklupusių stipriausių vėjų nuo 1959 metų, praneša „Bloomberg“. Per valandą Tokijo rajone iškrito apie 6 centimetrus lietaus, o vėjas pasiekė 140 km per valandą greitį. 82 metų moteris žuvo, kai ją nupūtė vėjas ir ji susitrenkė galvą. Daugiau nei 11,500 namų Toyama ir Ishikawa prefektūrose liko be elektros.