Naujausi tyrimai parodė, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis tiek alkoholinių gėrimų, tiek cigarečių rinkoje keičia tendenciją ir ima didėti. Dėl to kaltinama valdžios įvykdyta akcizų politika.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.

„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Tai nuo 5,3 iki 8,6 mlrd. BVP. Aišku, veikia ir kontrolės institucijos, bet matome, kad šešėlio mažėjimas sutampa su legalios ekonomikos ciklais”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Tačiau nors bendras šešėlio lygis ir mažėja, priešinga situacija stebint lietuvių įpročius įsigyjant cigaretes bei alkoholį.

REKLAMA

Cigaretes vežasi iš Baltarusijos

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį – 70 proc. – nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.

LLRI duomenys

LLRI duomenys

Kaip teigia V. Žukauskas, pagrindinė priežastis kodėl didėjo šešėlis cigarečių rinkoje – akcizai. Akcizo mokestis cigaretėms 2017 m. augo 11 proc.

Keičiasi tendencija: žmonės ima pateisinti nelegalų alkoholį

Kaip pasakojo V. Žukauskas nuo 2012 m. iki 2015 m. šešėlis alkoholinių gėrimų rinkoje mažėjo, tačiau paskutiniai duomenys 2017 m. rodo tendencijos pasikeitimą.

„Nėra drastiško padidėjimo, bet tendencija keičiasi. Aišku, tai siejama su pakankamai stipriai išaugusiais akcizais“, - sako V. Žukauskas. Tokei duomenys pateikiami remiantis trimis tyrimais: apklausti gyventojai, alkoholio rinkos specialistai bei ekonomistai ir gyvenviečių seniūnai.

Rinkos tyrimų kompanijos „RAIT” atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.) Tai 4 proc. punktais daugiau nei 2015 m., tada alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.

LLRI duomenys

LLRI duomenys

Nerimą kelia ir pasikeitęs žmonių požiūris. Apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Jei prieš dvejus metus visiškai to nepateisino daugiau kaip pusė – 55 proc. gyventojų, ši dalis reikšmingai sumažėjo iki 45 proc. gyventojų.

REKLAMA

„Penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą, didesnė dalis jį vartoja. Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Naujausia tendencija, kuri įsivyrauja – apsipirkimai kaimyninėse valstybėse. „Baltijos tyrimų” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. Baltarusijoje ar Rusijoje. Pasak V. Žukausko šiuos duomenis kol kas reikėtų vertinti atsargiai, bet tai jau pastebima naujovė, kurią tirti teks ir toliau. Nors apsipirkimas kitose šalyse ir nėra priskiriamas šešėliui, nes tai yra legalu, reikia nepamiršti, kad šalies biudžetas vis tiek praranda nemažą dalį pinigų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas prideda, kad taip gal statistiškai ir atrodys, jog lietuviai perka mažiau alkoholio po akcizų pakėlimo ir valdžia galės tuo pasinaudoti sakydami, kad jų vykdoma politika pasiteisino, iš ties, vartojimas gali būti, kad nemažėjo, nes žmonės išsivežė iš užsienio.

REKLAMA

„Mums akcizus reikėtų derinti prie kitų šalių. Laikant panašiame lygmenyje išnyktų paskatos važiuoti į kitas šalis“, - sako Ž. Šilėnas.

Tuo tarpu šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs net penktadalyje seniūnijų.

„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių pirkdami legalų alkoholį mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse”, – pastebi V. Žukauskas.

Jis priduria, kad šie tyrimai yra signalas valdžiai: planuojant fiskalinę apmokestinimo politiką reikia atkreipti dėmesį į šešėlinę ekonomiką.

„Iki 2010 m. ir labai sparčiai ekonomika augo beveik dviženkliais skaičiais, šešėlis mažėjo, bet vos tik ekonomika susidūrė su tam tikromis ekonomikos problemomis, stipriai šoktelėjo šešėlis į viršų.

Tai bet koks susvyravimas, žmonių pajamų sumažėjimas reikš žmonių apsitraukimą į šešėlį. Dėl to mokesčių planavimas turi atsižvelgti į šešėlinę ekonomiką ir tai reikia turėti omeny“, - kalbėjo V. Žukauskas.

Jam antrino ir Ž. Šilėnas – aplinka mažinti šešėlį palankį, nes žmonių pajamos auga. Tad net jei valdžia būtų nieko nedariusi, šešėlis būtų mažėjęs.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)

„Natūralu, kad bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja – daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau tuo pat metu matome, kad atsiradus paskatų, šešėlis išauga net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Tai pamoka, kad jei priimdami sprendimus nesivadovausime ekonomikos dėsniais, jie greitai apie save primins“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

REKLAMA

Alkoholio akcizų pajamos vis dar auga, o pardavimai atsigauna

Vakar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai.

Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau. Per vienuolika šių metų mėnesių labiausiai sumenko didmeniniai tarpinių produktų pardavimai – 35,4 procento. Alaus realizuota 13,2 proc., vyno – 12,1 proc., o spiritinių gėrimų – 1,4 proc. mažiau.

Deklaruoti alkoholio akcizai per vienuolika šių metų mėnesių siekė 276,389 mln. eurų – 22,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (224,989 mln. eurų). Didžioji dauguma pajamų teko vasariui – 75,279 mln. eurų, arba 27,2 proc. visų šiemet deklaruotų šių akcizų.

Iki šiol akcizai buvo didinami palaipsniui, tačiau „valstiečių“ daugumos Seimas nusprendė, kad būtina kovoti su alkoholizmu ir gerokai padidino akcizus. Nuo kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui – iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Spaudos konferencija (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus jaučiamos, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai tos pasekmės bus bet kuriuo ...
Oro uostas (nuotr. stop kadras)
Koronavirusui toliau sėjant mirtį Kinijoje, lietuviai masiškai atšaukia keliones ne tik į šią šalį. Gerokai mažiau, kaip sako kelionių organizatoriai, norinčiųjų vykti į ...
Padavėja (nuotr. 123rf.com)
Dar besimokančiam ar mokslus jau baigusiam jaunimui visuomet kyla klausimas, kokį darbą pasirinkti. Ieškant darbo paprastai svarbiausiu kriterijumi tampa atlyginimas, tad ...
Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Koronavirusas smogia ne tik žmonėms, bet ir ekonomikai. Šio viruso pasekmes mes dar tik pajusime. Kadangi Kinija vadinama pasaulio fabriku, jau dabar daug kam pasaulyje pradeda ...
Koronavirusas Italijoje (nuotr. Scanpix)
Italijoje plintant koronavirusui, uždaryti kai kurių Šiaurės Italijos vietovių paštų skyriai, todėl iš jų ir į juos nebus siunčiamos siuntos. „Iki atskiro pranešimo nebus ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų