Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko per 6 pozicijas į 41 vietą.

Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)

Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)

Tuo metu Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą, pranešė Statistikos departamentas.

2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras.

Lietuva kasmet kilusi aukštyn 2017 m. nusileido 6 pakopom žemyn į 41 vietą: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę), makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, kelis metus paeiliui pirmą vietą užėmęs Singapūras, 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas.

REKLAMA

Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42, pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47. Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje jau penkerius metus iš eilės yra JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Šveicarija.

Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido 4 pakopomis žemyn į 40 vietą (2016 m. – 36). Latvija nusileido septyniomis pakopomis žemyn ir užėmė 49 vietą. Estija pakilo 1 pakopa į 27 vietą.Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26) ir technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27). P

rasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77), darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59) ir finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43), Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.

REKLAMA

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį (metinis pokytis %).

Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15), eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2016 m. – 16), importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17), procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3), interneto pralaidumą – 18 (2016 m. – 18), pagal moterų užimtumą – 18 vieta (2016 m. – 16), Valstybės biudžeto balansą (% BVP) – 18 vieta (2016 m. – 21), vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19), įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26). Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis žemyn ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).

Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111), atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105), pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94), teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99) ir valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).

2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
DABAR RODOMA
„X faktoriaus“ dalyvės istorija: juodžiausios mintys ir netikėtai užklupusi sėkmė
DABAR RODOMA
Mikutavičius atskleidė, kokios aistros verda „X faktoriaus“ užkulisiuose
REKLAMA
Parduotuvė (Fotobankas)
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems prekybos ir bankų mokesčiams – jų pajamos jau įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Vis dėlto Ministrų kabinetas ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią ...
Mindaugas Kraulaidis (priekyje) dalyvavo Briuselyje 2019 m. spalį vykusiose „Freedom Drive“ protesto eitynėse. (nuotr. asm. archyvo)
Mindaugas Kraulaidis į neįgaliojo ratelius buvo priverstas atsisėsti prieš 13 metų, kai jam tebuvo 21-eri – važiuodamas motociklu pakliuvo į tragišką avariją. Šiandien ...
Parduotuvė (Fotobankas)
Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys išvadą dėl Seimo narių pateiktų prekybos ir bankų mokesčių. Ministrų kabinetas numato iš esmės jiems pritarti.
Pinigai (Fotobankas)
Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų