Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje.

„Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau. Padaryti taip, kad Lietuva taptų patraukli talentams, kuriantiems žmonėms, mūsų šalies ateitis būtų inovatyvi ir leistų vystyti gamybą, kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas. Ir tai skatintų socialinių problemų sprendimą. Tam tikromis finansinėmis paskatomis nukreiptomis į mokslo finansinę plėtrą, padaryti Lietuvą patraukliausia gamybai, naujų technologijų įsisavinimui ir realizavimui.“, - teigė jis.

REKLAMA

Premjero teigimu, tai pas patraukliausias Europos Sąjungoje projektas.

„Lietuva didžiuojasi, kad esame geografiniame centre. Ką jis mums reiškia? Susiduria skirtingos kultūros ir gimsta fantastiški dalykai. Turime daug puikių talentų, išradingų žmonių ir savo ateitį siejame su jais. Turime sukurti tokias sąlygas, kad mūsų talentai, mokslininkai, išradėjai liktų, grįžtų, kurtų ir atrastų bei realizuotų savo idėjas čia Lietuvoje“, - kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Šitas paketas bus įgyvendintas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Viskas startuos vienu metu. Investicijos bus nukreiptos ne taip, kaip anksčiau, braukiame brūkšnį. Pridaryta klaidų“, - prideda V. Šapoka.

Siekiama kasmet pritraukti 1 mlrd. Eur investicijų. „Apie konkrečius apčiuopiamus rezultatus susėsime kartu su verslu ir sudėliosime planą. Mokestinis planas svarbus žingsnis, bet ne vienintelis. Turi būti padaryta dar daug žingsnių. Būtinas susitelkimas ir susėsti visiems prie vieno stalo“, - komentavo jis.

Siūlomos paskatos

Pirmiausia siūloma taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Siūloma nustatyti, kad iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas 5 proc. pelno mokesčio tarifu, kai šiuo metu taikomas standartinis 15 proc. tarifas Tokio pobūdžio lengvatą turi keletas šalių: Airija, Jungtinė Karalystė, Honkongas.

Taip pat bus nustatyta 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, kas tai bebūtų: nauja įranga, IT technologijos, tai kas didina efektyvumą. „Tad galės nemokėti pelno mokesčio, jei investuoja į ateitį“, - komentavo V. Šapoka.

REKLAMA

Kita priemonė - 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai. „Pati valstybė tiek prikūrusi biurokratinių kliūčių, kad niekas nesinaudoja“, - sakė V. Šapoka. MTEP darbai turi būti susiję su įmonės vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus gaunama ekonominė veikla

Inovacijų skatinimui – 1 mlrd. Eur ES investicijų. Pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos investicijų veiksmų programą, inovacijų kūrimui, diegimui ir komerciniam taikymui būtų skirta apie vieną milijardą eurų.

„Turėsime geriausią mokestinį paketą ES. Girdime, kad reikia pavyti Estiją, kad Latvija nepavytų mus. Bet reikia mąstyti ambicingiau. Jei Estija kažkada IT centru svajojo tapti, tai mes galime tapti aukštųjų technologijų centru“, - mano V. Šapoka.

V. Šapoka tikisi, kad šios lengvatos paskatins padidinti įmonių produktyvumą.

Tuo tarpu S. Skvernelis teigia, kad Vyriausybė pasiryžusi kartu su mokslu ne tik įsisavinti lėšas, o jas investuoti, tinkamai panaudoti.

Tikisi, kad bus mažinamas ir darbo jėgos apmokestinimas

„Investuotojų forumo“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė po konferencijos komentavo, kad tai tikrai naudinga paskata ir Lietuvai padės įgyti bent jau trumpalaikį konkurencinį pranašumą.

„Pirmiausia Lietuva žengia ryškų žingsnį skatindama aukštos pridėtinės vertės investicijas ir trumpalaikį konkurencinį pranašumą įgytų, nes aplinkinėse valstybėse tokių paketų nėra.

Dabartinė lengvata, kuri buvo, kad tris kartus gali nurašyti išlaidas mokslo tiriamiesiems darbams ja nesinaudojo vien dėl to, kad kaip ir ministras minėjo, daugelį verslų atbaidė biurokratinės priežastys: atimdavo daugiau laiko ir administracinės naštos įrodymai, kad tai mokslo tiriamieji darbai. Čia reikia didelių pokyčių, svarbu, kad ne tik politikai bet ir mokslo administratorius suvoktų, kad jei tokia lengvata numatyta, ji turi veikti, kitaip poveikio Lietuvos ekonomika negaus. Ir čia turime ir ne kokių pavyzdžių“, - žiniasklaidai sakė R. Skyrienė.

REKLAMA

Visgi pagrindinė kritika išlieka – darbo jėga yra per daug apmokestinama,

„Mūsų pagrindinė kritika eina administravimui ir darbo jėgos apmokestinimui. Inovatyviam mokslo tiriamųjų darbų ir kitokio verslo skatinimui paketas nėra pilnas, kol nėra darbo jėgos apmokestinimo mažinimo. Suprantam, kad tuose versluose turi dirbti labai aukšto intelekto žmonės ir gauti didelius atlyginimus, tai turi ir „Sodros“ lubos būti nustatytos proto ribose“, - priminė ji.  

griežtas STOP TOKIEMS NEPROFESIONALIEMS
2017-05-04 12:14:17
ar tikrai milijardų panaudojimas buvo plačiai išdiskutuotas,Skverneli ,eks.bankininke.Juk ir arkliui aišku,kad "premjeras su finansu ministru" ,kaip ir ankstesnieji,be jokios platesnės diskusijos su visuomene ,,kaip visada, apsisprendė "susėsti" su verslinykais šalies milijarindinių resursų ištaškymo klausimu .O juk pagrindinis tikslas - baisios turimos ir toliau augančios emigracijos ,pensininkų baisaus skurdo,jaunimo skurdžių pajamų bei šeimos sukūrimo be šansų vien dėl būsto,bedarbystės problemų - kaip matosi - tradiciškai lieka tų mūsų 'premjerų" proto galių užribiuose - vėl ruošiamas galingas šnipštas su ,tikėtina,dar galingesniu "nepriklausomos " propagandiniu indėliu šiai akis badančiai "politikai" paremti.Tai jau nebepriimtina,nes jei ,nesant karui/badui šiais laikais žmogui siūloma pragyvent 100 eur taip vadinamą pensiją ,o vaikams parama siekia keliasdešimt eurų, - tai skirstyt milijardus būsimoms "investicijoms' yra tiesiog nusikalstama. Nes čia jau pažeidžiamos elementarios žmogaus teisės. Pvz. už tą 10 0 eur. žmogus gali nebent pigų ginklą įsigyt ,kad po tokios 'investicijos' pradėt prasigyvent...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
griežtas STOP TOKIEMS NEPROFESIONALIEMS 2017-05-04 12:14:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ar tikrai milijardų panaudojimas buvo plačiai išdiskutuotas,Skverneli ,eks.bankininke.Juk ir arkliui aišku,kad "premjeras su finansu ministru" ,kaip ir ankstesnieji,be jokios platesnės diskusijos su visuomene ,,kaip visada, apsisprendė "susėsti" su verslinykais šalies milijarindinių resursų ištaškymo klausimu .O juk pagrindinis tikslas - baisios turimos ir toliau augančios emigracijos ,pensininkų baisaus skurdo,jaunimo skurdžių pajamų bei šeimos sukūrimo be šansų vien dėl būsto,bedarbystės problemų - kaip matosi - tradiciškai lieka tų mūsų 'premjerų" proto galių užribiuose - vėl ruošiamas galingas šnipštas su ,tikėtina,dar galingesniu "nepriklausomos " propagandiniu indėliu šiai akis badančiai "politikai" paremti.Tai jau nebepriimtina,nes jei ,nesant karui/badui šiais laikais žmogui siūloma pragyvent 100 eur taip vadinamą pensiją ,o vaikams parama siekia keliasdešimt eurų, - tai skirstyt milijardus būsimoms "investicijoms' yra tiesiog nusikalstama. Nes čia jau pažeidžiamos elementarios žmogaus teisės. Pvz. už tą 10 0 eur. žmogus gali nebent pigų ginklą įsigyt ,kad po tokios 'investicijos' pradėt prasigyvent...   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps ...
(nuotr. TV3/Raimundas Maslauskas)
Karantino akivaizdoje didelis darbo krūvis atiteko parduotuvių darbuotojams. Jie sparčiai pildo vis ištuštėjančias lentynas ir aptarnauja pirkėjus, kurie šiuo metu perka gal ir ...
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų