Miestas – čempionas žada renovuoti dar 13 daugiabučių

Vienas sėkmingiausiai renovaciją įgyvendinančių Lietuvos miestų – Birštonas – 2017-uosius pasitiko darbingai: skubėjo pasiruošti naujam daugiabučių modernizacijos etapui, pagal kurį mieste planuojama atnaujinti 13 daugiabučių. Apie tai, kokie namai siekia modernizacijos, bei kaip gyventojai reaguoja į šiek tiek sumažėjusią valstybės paramą modernizacijai, – pokalbis su didžiausios renovaciją Birštone administruojančios įmonės vadove Vilma Savukyniene.

Kęstučio g. 9, Birštonas (BETA nuotrauka)

Iš mados neišeina mažesnės šildymo sąskaitos

Nepaisant didelių renovacijos tempų nuo 2013 m. ir iki šiol įgyvendintų daugiau nei 20 renovacijos projektų, susidomėjimas būsto atnaujinimu Birštone neslūgsta - mieste vis dar yra namų, kuriems modernizacija labai reikalinga. Tiesa, itin energiškai nuostolingų daugiabučių beveik nebeliko.

REKLAMA

„Dabar modernizacijos siekia vidutinio energinio efektyvumo daugiabučiai. Sumažėjo ir daugiabučių, kurių fasadai – prastos būklės. Dabar daugiausiai rūpesčių kelia šlaitiniai, čerpiniai stogai, tad modernizacijos šiemet aktyviai siekia ir namai su tokiais stogais“, – sako V. Savukynienė.

Kaip pastebi pašnekovė, dar viena priežastis, dėl kurios susidomėjimas renovacija nemažėja, – akivaizdūs šilumos sąnaudų skirtumai: „Šilumos sąskaitos vis dar yra tarp rimčiausių motyvų renovuoti būstą. Kadangi Birštone daug renovuotų daugiabučių, gyventojai gali lengvai palyginti skirtingų namų išlaidas šildymui ir pamatyti, kiek jos sumažėja po modernizacijos“.

Populiarėja įvairesnė modernizacija

Tik pradėjus įgyvendinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, dauguma birštoniečių rinkosi pačias būtiniausias energinio efektyvumo priemonės. Tačiau šiemet planuojantieji atnaujinti daugiabučius atsižvelgia ne tik į renovacijos kainą, bet ir į kitus kriterijus.

„Pats paprasčiausias pavyzdys yra fasadai. Jei anksčiau dauguma rinkdavosi tinkuojamus, dabar linkstama į vėdinamus, šiek tiek brangesnius fasadus. Taip pat norima atnaujinti ne tik šildymo ir karšto vandens sistemas, bet ir šalto vandens, nuotekų sistemas, elektros instaliaciją. Kaina nebėra pats pagrindinis kriterijus, nulemiantis, kokios energinio efektyvumo priemonės bus įgyvendintos“, – pasakoja pašnekovė.

Padrąsina ir sklandi renovacija mieste

Planuojančių renovaciją gyventojų negąsdina ir šiek tiek sumažėjusi valstybės parama renovacijai – nuo šių metų kompensuojama 35 proc. energinio efektyvumo priemonių įgyvendinimo kainos. Daugiau reikia prisidėti ir mokant už renovacijos projekto administravimą, techninę priežiūrą ir pan.

REKLAMA

„Be abejo, visada norėtųsi, kad parama būtų kuo didesnė. Bet gyventojai supranta, kad šiandien valstybės parama yra tokia, kokia yra. Todėl kompensacijos sumažėjimas nėra suvokiamas kaip didelė problema, ryžto atnaujinti būstą dėl to nesumažėja. Nepaisant naujų finansavimo sąlygų, tarp renovacijos siekiančių namų yra nemaža konkurencija“, – sako V. Savukynienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų