• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto politikai atsisakytų, patirtume milijardinių nuostolių. Taip tvirtina projektą įgyvendinančios bendrovės vadovas Rimantas Vaitkus.

REKLAMA
REKLAMA

– Du trečdaliai balsavusiųjų atominei elektrinei patariamajame referendume pasakė „ne“. Kodėl dalis lietuvių atomine ateitimi netiki?

REKLAMA

– Pagrindinė priežastis, matyt, ta, kad referendumas tokiu svarbiu klausimu vyko per Seimo rinkimus. O klausimas labai svarbus. Jis reikalauja analizės ir susipažinimo su projektu. Apskritai klausimas žmogui ir prašymas pasakyti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kur reikalingos didžiulės lėšos, jau savaime yra keblus.

Kai labai tiesiai klausiame – ar tai būtų klausimas dėl chemijos, ar dėl transporto, ar dėl energetikos plėtros – ir kai tai susiję su didžiulėmis investicijomis, sunku tikėtis pritarimo. Mat paprastai pas mus sakoma, kad mes nieko nemokame statyti, neturime specialistų ir pan. Ir tada jau nebesvarstome, kad yra puiki galimybė pasinaudoti strateginio investuotojo žiniomis, jo patirtimi. Tai buvo sakyta daugybę kartų.

REKLAMA
REKLAMA

Referendume dėl atominės, mano galva, buvo balsuota emocijomis, o ne mąstant dalykiškai. Kažkodėl galvojama, kad tai tėra politinis, o ne dalykinis projektas. Bet juk projektą vykdo įmonės!

– Nors premjeras Andrius Kubilius referendumą vadino ir vadina tuščiu politikavimu, jau matome projekto partnerių reakcijas. Estai ir latviai kol kas labai diplomatiški, bet jų atstovai atvirai kalba, kad projekto rizika padidėjo. Sutinkate su tuo?

– Be abejonės, mums labai svarbu, ką sako mūsų kolegų energetinių įmonių akcininkai – ministerijų atstovai, ministrai ir premjerai. Bet jie aiškiai rodo savo poziciją: jie nepasitraukia iš projekto. Jie supranta šito gana neatsakingai įvykdyto referendumo kontekstą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes su partneriais dirbame taip pat, kaip ir iki referendumo. Esame sukūrę visą darbo sistemą: yra vykdomasis komitetas, visos trys šalys ir „Hitachi“ atstovai – toliau dirbame. Štai šią savaitę vyko labai intensyvūs susitikimai su valdybų atstovais. Bent iš veiklos pusės matau, kad viskas klojasi taip, kaip ir planavome. Antai šią savaitę Lietuvoje lankosi „Hitachi“ kompanijos „Nuclear Energy“ prezidentas. Jis, nors referendumas ir įvyko, o jo rezultatai nepalankūs, kaip ir planuota, atvyko, rodo, kad japonai labai rimtai žiūri į šį projektą.

REKLAMA

– Tuoj po referendumo „Hitachi“ atstovai viešai pripažino, kad „jo rezultatas labai nuvylė“. Tiesa, pridurta, kad palyginti su kitais Japonijos kompanijų vykdomais panašiais projektais, Visagino atominės projektas buvo labiausiai pasistūmėjęs į priekį. Ar tai reiškia, kad ir japonai jau abejoja tolesne projekto sėkme?

– Apie nusivylimą kalbama tik pirmajame „Hitachi“ korporacijos atstovo interviu, paskelbtame tuoj po referendumo. Taip, jis yra gana emocinis. Praktiškiausia būtų įsiklausyti į tai, ką sako visos korporacijos prezidentas Hiroaki Nakanishi. Užvakar paskelbtame interviu jis teigia, kad tokio referendumo rezultato ir galima buvo tikėtis, ir tai niekam neužkerta kelio. Labai aiškiai pasakyta, kad japonai dėl to iš projekto nesitraukia.

REKLAMA

– Kokia būtų branduolinės elektrinės projekto finansinė išraiška? Kiek Lietuvai jau kainavo šis projektas?

– Iki šiol darbų atlikta už 165–170 mln. litų. Čia skaičiuojami visi mūsų atlikti projektai, tyrimai, studijos ir kiti konkretūs darbai, kurie gali būti kapitalizuoti.

Mūsų minimi 170 mln. litų jau yra regioninių partnerių ir strateginio investuotojo pripažintos lėšos, kurios būtų įtrauktos kaip Lietuvos indėlis į projektą. Jeigu mes atliksime daugiau darbų, o tai jau yra daroma, suma bus pridėta prie minėtosios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Čia kalbame apie infrastruktūrą, kuri tinka tiesiogiai projektui panaudoti.

Minimi 170 mln.litų – tai ne tik pinigai, kuriuos išleidome. Čia įskaičiuota ir infrastruktūros dalis.

Jeigu kalbėtume vien apie pinigus, tai akumuliuoti pinigai nuo veiklos pradžios (2007 m.), išleista apie 65 mln. litų. O VAE viešinti išleista 1,2 mln. litų.

– Kokių nuostolių patirtume, jei atominės elektrinės projektas toliau nebūtų plėtojamas arba smarkiai keistųsi jo koncepcija?

– Pirmiausia, nebūtų pasiektas rezultatas, kurio tiek daug metų buvo siekiama.

Formaliai dar nėra pasibaigęs konkursas dėl technologijos tiekėjo. Jei žiūrėtume tik į mūsų įmonės veiklą, tas tiekėjas liktų neatrinktas.

REKLAMA

Vis dėlto konkursą pabaigti derėtų, nes jis pareikalavo didelių sąnaudų konsultantams ir įvairiems kitiems dalykams.

– Kodėl sakote, kad konkursas nepasibaigęs, nors „Hitachi“ jau yra parinktas kaip reaktoriaus ir kitos technologijos tiekėjas?

– Tai dar ne viskas.

Taip, mes jau esame atrinkę „Hitachi“ pasiūlymą kaip strateginį investuotoją ir pasirinkę konkrečiai jų reaktoriaus technologiją. Bet po šio atrinkimo mes ir toliau deramės dėl pačios koncesijos sutarties. Ji yra jau patvirtinta Seime, tačiau iki galo koncesija dar nėra suteikta.

REKLAMA

Dėl to konkursas nėra formaliai pasibaigęs. O jeigu nutrūktų procesas, nutrūktų ir konkursas. Esame atlikę daug darbo, bet pagrindinio rezultato nepasiektume.

Kiekvieni metai, kai nukeliamas šis projektas, mums kainuoja apie 2 mlrd. litų. Tai – kaina už importuojamą elektrą ir dujas. O nuostolio, kurį patiriame elektrą gamindami savo brangiose elektrinėse, aš suskaičiuoti nė nesiimu. Nuostolis būtų ir mūsų atliktos studijos, taip pat minėti 65 mln. litų. Taip, studijas, tyrimus būtų galima panaudoti ir vėliau. Bet ar tiktų kitai technologijai, čia jau kitas klausimas. Nuostolis – ir mūsų visos įmonės darbas, žmonių išlaikymas. Juk visa tai kainuoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kai kas Visagino atominės elektrinės projektą lygina su liūdnai pagarsėjusia, prieš porą metų išardyta Leo LT. Sakoma, kad pastarasis buvo pasistūmėjęs kur kas toliau ir vis tiek buvo nutrauktas. Be to, ir nuostolių patirta daugiau.

– Čia nėra ko lyginti. Kalbant apie Leo LT – tai tebuvo sukurta kompanija, kuri tik pradėjo galvoti, kokiu būdu vykdyti visą procesą. O mes prieš trejus metus, 2009 m. pabaigoje, paskelbėme visiškai naujo tipo konkursą – kad ieškome projekto investuotojų.

Juk jei būtų Leo LT, atominę galbūt būtų stačiusi vien Lietuva ir „NDX energija“. Kiek mes esame pasistūmėję, liudija skaičiai: turime strateginį investuotoją ir jo pasiūlymą 1 mlrd. eurų investicijai. Mūsų regioniniai partneriai į projektą įneštų daugiau kaip 2 mlrd. litų. Taigi, mes turime daugiau nei 3 mlrd. eurų pasiūlytą investiciją į šį projektą. Tai yra tikrai jau labai daug, nes bendra elektrinės kaina – apie 5–6 mlrd. eurų.

J. Argustas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų