„Kautra“ vadovas: autobusai stovi garažuose, o darbuotojus teko atleisti

Karantino metu daugiau negu 50 proc. sumažėję keleivių srautai verčia vežėjus retinti tarpmiestinio susisiekimo reisus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu vežėjai prarado dvi didžiausias keleivių grupes – studentus ir pensininkus, todėl daugelis autobusų važinėja tušti.

Pervežimų autobusais bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas pasakoja, kad visiškai pasikeitė keleivių įpročiai, jiems arba nėra reikalo kažkur važiuoti, arba jie tiesiog bijo tai daryti.

„Kol ši paslauga jiems nereikalinga, taupysime savo resursus ir vėl pradėsime teikti paslaugas, kai būsime reikalingi“, – sakė jis.

L. Skardžiukas tikino, kad koronaviruso pandemija pareikalavo ir papildomų kaštų, teko pirkti dezinfekcijos prietaisus ir priemones. Užtat jis juokavo, kad šiandien autobusas bene saugiausia vieta. Dar nebuvo atvejo, kad žmogus užsikrėstų koronavirusu autobuse.

Apie koronaviruso iššūkius – interviu su „Kautros“ direktoriumi Linu Skardžiuku.

Kiek šiuo metu dar turite keleivių? Kuriuose miestuose jų labiausiai sumažėjo?

Keleivių srautai sumažėjo nuo 50 proc. iki 80 proc. Iš viso turime daugiau negu 260 maršrutų, tad Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) sumažinti paprašėme apie 25 proc. šių maršrutų. Dar neturime leidimo sustabdyti reisus. Vežėjų verslas yra licencijuojamas, todėl saviveikla užsiimti negalime. Sprendimą laikinai sustabdyti maršrutus turi patvirtinti LTSA.

Yra reisų iš kurių vairuotojai nei nuveža keleivių, nei jų parveža. Tai rodo, kad karantino metu keleivių vežimo paslauga yra nereikalinga. Tačiau yra žmonių, kurie kažkur vyksta, tad norime, kad susisiekimas išliktų. Norime sumažinti tinklą, o ne visiškai uždaryti.

Kalbant apie maršrutus, mažiausiai keleivių sulaukia reisas iš Kauno per Jonavą į Vilnių. Žmonės, kurie vyksta į Vilnių renkasi tiesioginį reisą.

Taip pat į Vilnių ir į Klaipėda ankstyvieji reisai nebesurenka keleivių. Sumažėjo keleivių savaitgalio reisuose į Palanga ir į Klaipėdą.

Vykstančių į mažesniu miestus, tokius kaip – Joniškis, Druskininkai, Šakiai, Marijampolė, Vilkaviškis, Lazdijai, Ignalina, Alytus, keleivių irgi mažėja.

REKLAMA

Kaip keleivių srautai atrodė prieš karantiną? Kokie mėnesiai ir kryptys būdavo gausiausios keleivių?

Savaitgaliais būdavo daugiausia keleivių. O karantinas šią tendenciją visiškai pakeitė. Dabar žmonės dažniau keliauja darbo dienomis. Pavyzdžiui, neseniai buvo Vėlinės, šiuo laikotarpiu jausdavome kur kas didesnį keleivių skaičių negu įprastą savaitgalį. Tačiau per šias Vėlines liko tik ketvirtadalis keleivių, palyginti su praėjusiais metais.

Šią vasarą nemažai žmonių vyko į pajūrį, tačiau jų srautai vis tiek nepasiekė pernykščio keleivių srauto.

Vasarą dažniausiai žmonės vyksta prie jūros – į Klaipėda, Palangą, Nidą, Šventąją. Taip pat nemažai žmonių vykdavo ir į kitus miestus. Žinoma, visada būdavo nuostolingesnių maršrutų, tačiau juos dengdavo gausesni reisai. Pavykdavo išlaikyti darnų tinklą, kuris tenkindavo žmonių poreikius.

O kas dažniausiai keliauja autobusais? Ar tiesa, kad jūsų klientai studentai ir pensininkai?

Taip, autobusais prieš karantiną keliaudavo didelis srautas studentų ir pensininkų, nes šios žmonių grupės turi valstybės suteikiamas nuolaidas. Studentai turi 50 proc. nuolaidą, pensininkai tiek pat, o dar vyresni žmonės sulaukę 80 metų gali naudotis ir 80 proc. nuolaida.

Šiuo metu šioms žmonių grupėms nereikia niekur vykti. Studentai mokosi nuotoliniu būdu, todėl dažnu atveju grįžta ir kurį laiką gyvena pas tėvus. O vyresniems žmonės netgi pavojinga kažkur be reikalo važiuoti. Tad karantino metu praradome abi didžiausias savo keleivių grupes.

Kas laukia jūsų darbuotojų praretinus reisus? Jie bus atleisti ar eis į prastovas?

Įmonė turi keletą segmentų. Vykdome ne tik tarpmiestinius keleivių pervežimus, bet ir tarptautinius visoje Europoje. Turizmo sektorius šiuo metu veiklos beveik nevykdo. Tad mūsų tarptautiniai maršrutai irgi sustojo. Šiandien daugiau negu 100 autobusų stovi tiesiog garažuose.

REKLAMA

Iš pradžių vairuotojus išleidome į prastovas, tačiau vėliau pamatėme, kad tarptautiniams maršrutams atsigauti gali prireikti metų ar dviejų, todėl dalį vairuotojų teko atleisti. Kiti patys susirado darbą ir išėjo dirbti kitur.

O tarpmiestinio susisiekimo vairuotojai bus prastovose, tikimės, kad po kelių mėnesių sustabdytus reisus išeis atnaujinti.

Kokius dar nuostolius patyrėte, ar nukentėjote finansiškai, kiek praradote pinigų?

Preliminariais skaičiavimais šių metų pabaigoje būsime patyrę nuostolių už 2 mln. eurų.

Nuostolius bandome dengti kitais verslais, autobusų siuntomis. Ši paslauga yra populiari, nes užtikriname, kad siunta žmogų pasieks tą pačią dieną. Todėl kai kuriuos reisus ir išlaikysime būtent dėl siuntų, kad jas žmonės galėtų ir toliau siųsti bei gauti.

Tačiau taip pat tikimės ir valdžios pagalbos. Juk šiuo metu daug investuoti tenka į darbuotojų ir keleivių saugumą, tenka pirkti dezinfekcines priemones ir įrangą. Šie dalykai kainuoja, tačiau bilietai keleiviams nepabrango, darbuotojų ir keleivių saugumu rūpinamės iš savo kišenės.

Be to, galime pasidžiaugti, kad dar nebuvo nė vieno atvejo, kad žmogus koronavirusu užsikrėstų autobuse.

Kaip vertinate valdžios pagalbą verslams koronaviruso pandemijos metu? Kaip manote, ar transporto sektoriui skiriama pakankamai dėmesio ir lėšų?

Darbuotojams valdžia apmoka prastovas, tačiau ši parama yra skirta jiems, bet ne įmonei. Žinoma, po prastovų laikotarpio įmonei yra kompensuojama darbuotojų darbo užmokesčio dalis. Ši pagalba skiriama tiesiogiai įmonei. Tačiau ji yra pavėluota. Karantino metu įmonės patiria didelį šoką.

Be to, antrojo karantino metu bankai į įmones žiūri jau griežčiau. Jeigu pirmojo karantino metu bankai leido atidėti mokėjimus, dabar tiek jie, tiek Valstybinė mokėjimo inspekcija (VMI) prašo kuo greičiau sudaryti mokėjimo grafikus. Antrojo karantino metu matome visiškai kitokią situaciją.

REKLAMA

Todėl kartu su Keleivių vežimo asociacija kreipėmės į valdžią didesnės paramos. Visi siekiame, kad nežlugtų keleivių vežimo įmonės, nes iš naujo jas sukurti būtų labai sunku.

Be to, šiuo metu visą tarpmiestinį susisiekimo tinklą įmonės išlaiko iš savo lėšų. Ir šiandien visos šios įmonės dirba nuostolingai, nėra nė vieno maršruto, kuris neštų pelną. Todėl norėtume, kad valdžia mums padėtų, pavyzdžiui, sumažintų mokesčius.

Beje, keleivių pervežimus autobusais vykdančioms įmonėms tenka konkuruoti su Lietuvos geležinkelių įmone, kuri karantino metu yra dotuojama valstybės.

Konkurencijos taryba (KT) nusprendė kitais metais nutraukti sutartis su 42 vežėjais. KT nusprendė, kad LTSA vis pratęsdama sutartis dėl tam tikrų maršrutų vykdymo su vežėjais pažeidžia Konkurencijos įstatymą, nes neleidžia į rinką patekti naujoms įmonėms. Kaip vertinate šį sprendimą?

Ginčas kilo tarp dviejų institucijų. Tačiau žalą patiria vežėjai. Mes jau kelis dešimtmečius remdamiesi rinkos sąlygomis, keleivių poreikiais kūrėme ir tobulinome tarpmiestinio susisiekimo tinklą.

Norėdami išlikti rinkoje ir konkuruoti su kitais vežėjais nuolat atnaujinome infrastruktūrą, tobulinome išmaniąsias informacinių technologijų sistemas. Ir įstatymų mes nepažeidėme, tačiau kilus šiam institucijų ginčui mes tapome pažeidėjais, su kuriais norima nutraukti sutartis.

Kaip manote, kada atsigaus keleivių pervežimo sektorius, tik vasarą, ar anksčiau? Ar keisis keleivių įpročiai?

Viskas priklausys nuo keleivių požiūrio. O jų įpročiai pasikeitė, šiuo metu žmonės labai atsargūs, stengiasi laikytis rekomendacijų ir be reikalo niekur nevykti.

Tikimės, kad vasarą ar atsiradus vakcinai žmonės pradės keliauti. Tačiau keleivių atsargumas ir abejonės niekur taip greitai nedings, manau, kad reikės metų ar netgi dviejų, kol viskas grįš į buvusias vėžias. O kalbant apie apie tarptautinius keleivių pervežimus, matau dar daugiau nežinios. Todėl atsigausime tik tada, kai atsigaus turizmo sektorius.

REKLAMA

O kokiai transporto priemonei jūs asmeniškai teikiate pirmenybę, ar dažnai renkatės autobusus?

Žinoma, kad rinkčiausi autobusą. Net siūlyčiau atostogas pradėti ne nuvykus, pavyzdžiui, į pajūrį, o pradėti ilsėtis jau autobuse. Jie šiandien yra nauji ir patogūs. Be to, autobusais galima gabentis ir savo transporto priemonę – dviratį.

Tačiau kiekvienas žmogus gali rinktis, kaip jie nori keliauti. Didesnė šeimos dažnai keliauja automobiliu, kiti – renkasi traukinius, aš renkuosi autobusą.


Rašyti komentarą...
V
Valdemar
2020-11-29 16:36:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vairuotojai eis vogt
Atsakyti
-3

A
Anūpras
2020-11-29 16:28:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Garažai atimti iš gyventojų,o baudos likę.
Atsakyti
-1

V
Valdantieji atėmė garažus iš gyventojų.A
2020-11-29 16:21:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokiuose garažuose?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų