Mauricas apie NT šluojančius lietuvius: erdvus būstas tapo ne prabangos, o būtinumo preke

Pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pardavimai sparčiai auga ir jau lenkia praėjusių metų sandorių kiekį. Anot ekonomisto, ši krizė yra kitokia. Anksčiau buvo įprasta, kad sustojus ekonomikos augimui, NT sektorius kentėdavo labiausiai. Tačiau dabar būstas tapo pagrindine ašimi, aplink kurią sukasi gyvenimas. Ypač auga poreikis turėti erdvesnius namus.

„Registrų centro“ duomenimis vien tik per spalį įregistruota daugiau negu 14 tūkst. NT sandorių – net 21 proc. daugiau nei 2019 metų spalį. Per sausį–spalį visoje šalyje buvo įregistruota daugiau nei 26 tūkst. butų ir daugiau nei 10 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų. Palyginti su pernai metais namų nupirkta 4 proc. daugiau.

Kokios priežastys lemia, kad gyventojai perka kaip niekada daug būstų, o pirmenybę teikia namui, bet ne butui, ar sutaupyti būstui daugeliui pavyko karantino ir pandemijos laikotarpiu ir ko laukti prasidedant antrajam karantinui? Pokalbis apie tai – su „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Kas lemia, kad šiuo metu NT pardavimai sparčiai auga? Ar tiesa, kad labiausiai žmonės baiminasi pinigų nuvertėjimo, todėl investuoja į būstą?

Žmonės ėmė daugiau laiko leisti namuose. Taip pat dalis jų dirba ir tikėtina, kad ateityje irgi dirbs nuotoliniu būdu. O sumažėjusios išlaidoms pramogoms leido sutaupyti daugiau pinigų, kuriuos žmonės nori įdarbinti.

Tačiau gyventojų baimė dėl pinigų nuvertėjimo yra šiek tiek perdėta. Baimę formuoja įvairios nuomonės viešojoje erdvėje ir itin didelis ekonomikos skatinimas. Žinoma, pinigų nuvertėjimo tikimybė yra, bet ji labai maža.

Galbūt labiau žmonės baiminasi ne pinigų nuvertėjimo, bet NT kainų kilimo. Jie supranta, kad pasibaigus pandemijai, o ekonomikos skatinimui vis dar besitęsiant, po metų ar poros kainos gali gerokai kilti į viršų.

Ar gali būti, kad gyventojai neturėdami galimybės leisti pinigus susitaupė dalį sumos pradiniam įnašui? Kiek lietuviai sutaupė karantino ir visos pandemijos metu?

REKLAMA

Natūralu, kad žmonės sutaupė pinigų. Sumažėjo gyventojų išlaidos laisvalaikio pramogoms, restoranams, kelionėms. O pajamų kritimo Lietuvoje nebuvo. Be to, šių metų pradžioje kilo ir atlyginimai, ypač viešojo sektoriaus darbuotojams. Tad išlaidų sumažėjo, tačiau pajamų lygis liko toks pat.

Taupyti padėjo ir įvairūs technologiniai sprendimai, pavyzdžiui, transporto dalijimosi platformos. Šiandien žmogui nebūtina turėti nuosavą automobilį, jis gali jį nuomoti ar vietoje jo naudotis paspirtuku. O karantino metu daugiau laiko leidžiant namuose, gyventojai pamatė, kad automobilis beveik nereikalingas, užtat jiems reikia erdvesnio būsto, kuriame jie ir dirba, ir ilsisi.

Žiūrint į bankų indelių augimą Lietuvoje, jis yra sparčiausias visose euro zonoje. Šių metų trečiąjį ketvirtį pas mus gyventojų indėliai augo 15 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

NT specialistai teigia, kad didelis susidomėjimas būstais fiksuojamas tik todėl, kad pirmojo karantino metu žmonės negalėjo jo nusipirkti arba abejojo, ar pirkti. Todėl rudens pradžioje buvo didesnis kiekis pirkėjų, nes jų tiesiog susikaupė per 2 karantino mėnesius. Ar pritariate šiai nuomonei?

Nemanau, kad rudens pakilimą NT rinkoje lėmė neįvykę sandoriai karantino metu, jie jeigu ir buvo atidėti, tai įvyko vasarą.

O rudens pakilimą lėmė visai kiti veiksniai. Gyventojai suprato, kad nori didesnio, patogesnio būsto. Didesnį būstų pirkimą lėmė ir tai, kad žmonės turi daugiau laiko naršyti, skaityti skelbimus ir rinktis. Jiems norisi patogesnio gyvenimo. Tai lėmė ne tik didesnį būstų, bet ir baldų pirkimą.

Gyventojai vietoje butų renkasi namus, kaip manote ar ši tendencija ilgalaikė? Ateityje daugiau laiko leisime ir dirbsime namuose negu biuruose?

REKLAMA

Namų statybos bumas prasidėjo po 2009 metų krizės. Tačiau daugiausiai jų buvo statoma ne sostinėje, bet Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, kituose miestuose.

Lietuvoje žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, dalis yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Kitose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje gyvenimas bute yra išimtis, o ne taisyklė.

Ateityje namų paklausa Lietuvoje didės, nes sumažėjo ar bent jau nekilo jų statybos kaina, kai gyventojų pajamos didėjo. Taip pat technologijos pažengė. Jeigu anksčiau žmonės bijodavo palikti namą, nes jį gali apvogti, dabar jie gali rinktis daugybę saugos sistemų.

Be to, darbas iš namų ir elektroninė prekyba leidžia žmonėms gyventi toliau nuo miesto.

Kokia situacija kitose ES šalyse? Ar mes pirkdami NT sekame paskui kaimynus ir kitas ES šalis?

Sovietmečiu žmonės buvo pripratę gyventi mažuose apie 50 kvadratinių metrų butuose, dalis jų vis dar gyvena ir dabar. Tuo metu kitos ES šalys tokių butų net nevadina butais. Jos tokius būstus laiko studijomis, butai kitose šalys prasideda nuo 80 kvadratinių metrų.

Yra šalių, kuriose, pavyzdžiui, Airijoje, yra normalu turėti savo kiemą, todėl ten gyvenantys žmonės net neįsivaizduoja kitokio gyvenimo.

O mada statyti namus atėjo iš kitų šalių praktikos, tik pačioje pradžioje žiūrėdami į kitų šalių pavyzdį juos statėm didžiulius ir neekonomiškus. Dabar šis požiūris po truputį keičiasi.

Pandemijos pradžioje gyventojai tikėjosi NT kainų kritimo, bet vietoje to, jos augo? Kokios situacijos galima tikėtis po antrojo karantino? Kokias prognozuojate kainas, ar jos dar kils, o gal ims mažėti?

REKLAMA

Kainų kritimo lūkestis vis dar stiprus, žmonės tikisi mažesnių kainų. Lietuvos ir kitų valstybių Vyriausybės teigia, kad darys viską, kad žmonės pandemijos metu finansiškai nenukentėtų. Tačiau tai daugiau sveikatos apsaugos, o ne ekonominė krizė. Ir šalys daro viską, kad jos išvengtų.

O Lietuva pirmosios bangos metu pateko tarp valstybių, kurios mažiausiai turėjo finansinių nuostolių. Tad ir antrosios bangos metu neturėtų daugiau nukentėti. Priešingai, gali dar labiau išaugti didesnio būsto poreikis, nes vėl prasideda darbas iš namų, šventiniu laikotarpiu kelionių, ko gero, nebus, šventes švęsime namuose, vis daugiau laisvalaikio užsiėmimų keliasi į namų erdvę. Tad erdvesnio būsto poreikis tikrai auga.

Koronaviruso pandemijos metu būstas tapo pirmo būtinumo preke, žmonės geriau atsisako restoranų, kelionių, laisvalaikio pramogų, netgi automobilių, nes mažiau kažkur važiuoja. Užtat būstas tapo svarbiausiu dalyku, kuris reikalingas ne tik nakvynei, bet darbui ir laisvalaikiui.

Todėl matome didžiulį skirtumą su prieš tai buvusiomis krizėmis. Dažniausiai NT rinka nukentėdavo kur kas daugiau. Tačiau šiuo metu ji nukenčia mažiau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kokia situacija su palūkanų normomis, ar šiuo metu palanku pirkti būstą?

Palūkanos kilo užpraėjusiais metai, bet jos buvo mažiausios visoje euro zonoje. Tad tas kilimas buvo normalus. Šiuo metu jos neturėtų kilti, nes konkurencija yra didelė. Bankai turi daug indėlių, kurie išaugo ir juos laikyti neišskolintus yra nuostolinga, nes komerciniai bankai centriniams bankams turi mokėti neigiamas palūkanas, jeigu laiko rezervą. Todėl bankai yra suinteresuoti skolinti pinigus.

O būstą reikia pirkti tada, kai yra jam poreikis ir galimybės. Neturėtų būti taip, kad nusipirkęs būstą žmogus jaučia nerimą, nes nežino kaip jį reikės išmokėti.

Daugiau apie tai, kaip galima sutaupyti perkant naują būstą, žiūrėkite:


Rašyti komentarą...
:
:D
2020-11-07 16:02:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
tau pajamos gal ir nenukrito, kitiem tai dvigubai ar net isvis be darbo liko
Atsakyti
-3

I
Is Europos
2020-11-08 00:32:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gerbemas Mauricas nebesvaikite šiuo metu tai sakyti labai kvaila nepasirodyk, kad toks ir tamsta esi.
Atsakyti
0

L
Liepa
2020-11-08 10:32:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo parduosiu auto nusipirksiu paspirtuką ir namas iseis neblogas juk visi perka turi babkiu juokinga pamatysit kas bus ekonomikai po naujų
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų