Lietuvai sekasi neblogai: kitąmet žadamas algų kilimas Papildyta: 11:50 val.

Po staigaus ekonomikos kritimo pavasarį sekė džiuginantis pakilimas vasarą. Tačiau šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas neramus nusileidimas. Vis tik ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, įmonės kitais metais kels atlyginimus.

Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiuliu teigimu, laisvų darbo vietų šiuo metu yra daug, o vidutinio darbo užmokestis augo 8 proc. 

Anot jo, augo viešojo sektoriaus darbuotojų algos, didėjo minimalus atlyginimas, didėjant pensijoms ir augant išmokoms gyventojų perkamoji galia augo. Tikimasi, kad kitais metais atlyginimai augs  5,5 proc, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.

„Tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją matome, kad Lietuvai nepavyksta sustabdyti viruso plitimo. Apsikrėtusiųjų skaičiumi lenkiame ir Baltijos, ir Skandinavijos šalis. Tad privalome keisti savo įpročius, laikytis nustatytų taisyklių“, − pastebėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, nors griežtesnis karantinas įsigalios tik po 2 dienų, tačiau jau dabar galime pastebėti, kad gyventojai pristabdė lankymąsi laisvalaikio ir pramogų vietose, parduotuvėse.

„Tačiau nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais. Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas“, − komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, dėl šių veiksnių paskutinįjį šių metų ketvirtį daugelio Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos trauksis, tačiau tai bus gerokai švelnesnis ir mažiau sektorių paliečiantis susitraukimas.

Pandemija tarsi nesibaigiantys liūdnieji linksmieji kalneliai

Ekonomistai apkarpė kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau vis dar tikimasi gana spartaus, 4,7 procento sieksiančio, pasaulio BVP augimo. Šiuo metu stebimas spartesnis pramonės įmonių atsigavimas, bet su problemomis vėl susiduria daugelis paslaugų sektorių.

REKLAMA

„Tamsųjį metų laiką pasitinkame ir su šiek tiek niūresnėmis ekonominėmis perspektyvomis. Šiuo metu išryškėja didesni skirtumai tarp vis dar labai kenčiančių ir klestinčių ūkio sektorių. Europos pramonės įmonės net ir antrosios pandemijos bangos įkarštyje stebi atsigaunančią paklausą.

Nors daugiau laiko praleidžiant namie nemažai paslaugų atsisakoma, tačiau dažniau perkamos ilgalaikio vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika. Taip pat nors žmonės nesilanko restoranuose, bet perka daugiau maisto produktų prekybos centruose.

Tačiau daugelio apgyvendinimo, laisvalaikio ir kai kurių pramogų sektorių atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį“, − sako N. Mačiulis.

Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis euro zonoje kitais metais gali dar šiek tiek padidėti ir pasiekti 9 procentus.

„Daugelio vyriausybių skatinimo priemonės turėtų užtikrinti ne tik trumpalaikę finansinę paramą, bet ir įgalinti darbuotojų mobilumą tarp skirtingų sektorių“, − pastebi ekonomistas.

Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų

Nepaisant spartaus viruso plitimo mūsų šalyje ir netrukus įsigaliosiančio dar vieno karantino, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos, tačiau tikimasi šiek tiek lėtesnio atsigavimo 2021 metais.

Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP susitrauks 1,7 proc., o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4 procentų.

„Karantino suvaržymai šįkart nebus tokie griežti – daugelis prekybos vietų nebus uždarytos, be to, gyventojai dažniau naudojasi maisto pristatymo paslaugomis, priprato pirkti internetu. Šiuo metu nebėra tokio didelio neapibrėžtumo, kokį stebėjome pavasarį, todėl ir įmonėms, ir gyventojams aiškiau, kaip saugotis ir ko tikėtis“, − sako vyriausiasis ekonomistas.

REKLAMA

Pasak jo, tikėtina, kad paskutinįjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP vėl susitrauks, tačiau tai bus ne plataus masto, o tik kelių sektorių kritimas.

N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos, Lietuvos gyventojai kol kas nejaučia nei nerimo dėl savo finansinės padėties, nei yra linkę keisti savo elgsenos.

„Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį vis dar augo, o „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos augimas visai neatslūgo, ir kol kas stebimas tik šioks toks gyventojų išlaidų sumažėjimas maitinimo įstaigose. Išlaidos viešbučiuose ir oro uostuose yra maždaug 75 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas greitai neatsigaus – šiems keliems dėl pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams dar reikės specialios valstybės paramos“, − komentuoja N. Mačiulis.

Anot jo, valstybės pagalba verslui antrosios bangos metu turėtų būti kryptingesnė. Ne visi verslai nukentėjo. Tad į tai turėtų būti atsižvelgta. 

Ar blogiausia jau praeityje?

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5 procento, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.

„Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau. Gyventojų indėliai šiemet išaugo dviem milijardais eurų, tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) – sandorių skaičius ir kainos pradėjo mušti naujus rekordus.

Matome, kad gyventojai šiuo metu pirko ne pirmąjį būstą, o skirtą investicijoms, ar tiesiog didesnį, nes karantino metu pasikeitė žmonių poreikiai, namuose jie ėmė leisti daugiau laiko“, − pažymi N. Mačiulis.

REKLAMA

Taip pat anot ekonomisto, rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius – aktyviai investuojančių „Swedbank“ klientų skaičius išaugo net tris kartus.

„Vis tik ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys ne nuo to, kaip ir kur pinigus išleidžia ir investuoja lietuviai, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo.

Esminis veiksnys − kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu. Turime galimybę iš šios krizės išbristi ne tik su didesne skola, bet ir turėdami konkurencingesnę ir žalesnę ekonomiką, tvaresnę infrastruktūrą, kokybiškesnę švietimo sistemą“, − aiškino N. Mačiulis.

Pasak jo, didelių mokestinių reformų Lietuvai kol kas nereikia, tačiau peržiūrėti jau parengtą ekonomikos DNR planą būtina.

„Suma jame numatyta didžiulė − 6 mlrd. eurų. Todėl reikėtų ją investuoti ne į smulkius projektus, o į ilgalaikius, kurie neštų pelną ir po pandemijos.

Lietuvai būtina spręsti įsisenėjusias problemas, pavyzdžiui, gerinti švietimo sistemą, visi prisimena, koks didelis skaičius abiturientų neišlaikė matematikos egzamino ir dėl to kalta buvo ne pandemija, bet jų pasirengimas egzaminui, kuris nebuvo tinkamas“, − pastebėjo ekonomistas.

Dar, anot jo, Lietuvai ir visai ES teigiamų pokyčių gali atnešti ir JAV prezidento rinkimai, jeigu juos laimėtų Joe Bidenas.

„Donaldo Trumpo politika ES atžvilgiu buvo agresyvi. Jis ne kartą sakė, kad ES yra blogesnė už Kiniją, tik ši mažesnė. Jis ne kartą ketino dar labiau apmokestinti ES importuojamą produkciją. Tad tikėtina, kad demokratų atstovas. J. Bidenas bus nusiteikęs atgaivinti daugiašalius tiek prekybinius, tiek kitus tarptautinius susitarimus“, − sakė N. Mačiulis.


Rašyti komentarą...
A
Aburgenas
2020-11-05 12:35:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl sau per naktį pasikėlet tukastančiais pažadai 30m užsigime melagiai
Atsakyti
-1

V
Vytautas
2020-11-05 12:18:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žadamas, tai dar ne algų kėlimas. Pakelkit tada lokit...
Atsakyti
-2

A
Aa
2020-11-05 12:49:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mauricas loja bankai didina mok. uz aptarnavima Lietuva praskolinta.Geroves valstybe.....!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų