Prognozuoja kainų šuolį: įsigyti būstą bus brangiau, pasirinkimas mažės

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės.

Statybos (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

„Vasaros ir rugsėjo duomenys rodo, kad būsto pardavimų apimtys tikrai išliko aukštumose, praktiškai pasivijo 2019 metų rekordinius skaičius, net viršija 2018 metus.

Jokio kainų mažėjimo nėra, o netgi yra nežymus augimas. Čia turbūt susiję su tuo, nes yra labai dažnai lyginami vidurkiai, kuriuos iškelia brangūs projektai. Matyt, taip ir įvyko, kadangi bent jau Vilniuje per pastarąjį pusmetį buvo šiek tiek brangesnės rinkos pasiūlyta. 

Jeigu lygintumėme tą patį segmentą, tarkime, vidutinį būstą su vidutiniu arba brangų su brangiu, taip pat jokių mažėjimo tendencijų nėra“, – vertino situaciją M. Statulevičius.

Neišvengiamas kainų šuolis

NT rinkos eksperto teigimu, atsakyti į klausimą, ar dabar apsimoka investuoti pinigus būsto įsigijimui, vieningos nuomonės nėra, tačiau pastebima, kad ateityje NT kainos naujų namų statybos kategorijoje gali išaugti. Pasak jo, tai lems nauji reikalavimai, kurie turėtų įsigalioti jau kitais metais, todėl didžiausia našta nuguls ant pirkėjų pečių. 

REKLAMA

„Labai sunku nuspėti. Jeigu įsigijamas turtas sau, tai tokia jau auksinė taisyklė – reikia pirkti dabar, kai to reikia, nes ateityje galima išlošti, bet įmanoma ir pralošti. Jeigu žmogus turi aukštą toleranciją rizikai, gali sau leisti palaukti ir tikėtis palankesnių sąlygų, bet vėliau šiems pokyčiams neįsitvirtinus vis tiek pirkti būstą, taip galima daryti, bet nėra nieko tikresnio, kaip dabartinė situacija.

Mindaugas Statulevičius

Mes, kaip vystytojai, matome kelis objektyvius veiksnius, kurie gali prisidėti prie to, kad NT kainos gali pradėti ir augti, nes nuo kitų metų didėja energetiniai reikalavimai ir statomi nauji pastatai turės būti A++ energinės klasės. Vadinasi, tokie pastatai privalės turėti atsinaujinančius energijos šaltinius, būti sandaresni, aukštesnės kokybės, reikia suprasti, kad statybos kaštai taip pat nemažėja, o visa tai susideda į bendrą kainą. Aišku, dalis tų kainų augimo amortizuojama vystytojų pelno sąskaita, bet tiesiog kainų mažėjimui nėra prielaidų“, – įvertino M. Statulevičius.

Be to, pašnekovas pastebi ir kitą problemą, su kuria gali susidurti pirkėjai – tai menka būsto pasirinkimo galimybė.

„Karantinas tam tikrus vystytojus privertė šiek tiek luktelti, atidėti įgyvendinamus projektus ir tam tikru momentu – metų pabaigoje, kitų metų pradžioje – būstų rinkoje gali būti mažesnis pasirinkimas. Tai taip pat natūraliai privers investuotojus, pardavėjus šiek tiek kilstelti kainą, nes jie žinos, kad bus mažesnė derybinė galia. Tokie veiksniai gali prisidėti prie to, kad kas labai ilgai lauks, gali jiems tekti brangiau susimokėti už tą turtą, kurį galima nusipirkti dabartiniu metu“, – tikino NT ekspertas.

REKLAMA

Apie kainų augimą kalba ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys Mantas Mikočiūnas. Pasak jo, kainų kilimas yra neišvengiamas. Tiesa, kainų pokyčiai tikėtini ir kitose srityse.

„Aš manau, kad kainos neišvengiamai didės. Kainos išaugs vien dėl to, kad jos didės visur. Dirbtinai liejamas pinigų kiekis į ekonomiką yra didelis, tik klausimas, ar bus padidėjusi infliacija, ar bus tas pesimistinis variantas, kurį prognozuoja ir ekonomistai, ko labiausiai bijoma dabar, tai hiperinfliacija. Dėl to visų paslaugų, produktų kainos augs, tad NT bus ne išimtis. 

Tiesa, artimiausiu metu, kol tęsis pandeminė situacija, kainos drastiškai tikrai neturėtų kilti, bet kad jos nemažės, manau, kad irgi tikrai. Mano prognozė būtų tokia, kad kai tik susitvarkys situacija dėl pandemijos, kai tik išsispręs problemos ir pasaulis grįš į įprastas vėžes, manau, kad kainų šuolis ir pakankamai staigus, ir pakankamai nemažas yra neišvengiamas. Jau vien dėl to tikėtis kainų mažėjimo, pigimo tikrai nederėtų.

Tikrai labai aktyvi NT rinka šiuo metu rodo tai, kad žmonės jau suprato, jog dabar kaip tik yra tas momentas, kai reikia pirkti ir apskritai – nemaža dalis žmonių supranta, kad tuos pinigus reikia kažkur padėti. Tikėtina, kad pinigų bus nemažai, klausimas tik, kokia bus jų vertė? Pinigus kaip materiją laikyti dabar mažiausiai apsimoka, todėl žmonės nori juos mainyti ir NT yra vienas iš tų populiariausių dalykų. Būtent tai automatiškai generuoja didelį sandorių kiekį, o išaugęs sandorių kiekis  dažniausiai kelia kainą“, – įvertino M. Mikočiūnas.

REKLAMA

Brangstanti darbo jėga

M. Mikočiūnas sutinka, kad nauji reikalavimai naujo būsto statybai turėtų paskatinti kainų augimą. Visgi pašnekovas mato ir kitą problemą, kuri gali paskatinti darbo jėgos brangimą.

Ateityje numatomi pakeitimai dėl naujos statybos būstų leidimų natūraliai išaugins savikainą ir tai automatiškai pabrangins patį nekilnojamąjį turtą.

Statybos

Tik, aš manau, kad tai pabrangins patį nekilnojamąjį turtą sąlyginai mažiau, nei kainas padidins pati situacija rinkoje ir pačios darbo jėgos brangimas. 

Paprastai kalbant, kai žmonės gauna pinigus sąlyginai už nieką, ypatingai čia galbūt daugiau lemia pasaulinė situacija, kai daug kas buvo išvaryti į prastovas, tačiau pati pridėtinė vertė nėra kuriama, darbas nėra atliekamas, produktas nėra sukuriamas. Kai reikės darbuotojams grįžti į darbą, jiems reikės mokėti dvigubai. Automatiškai visiems darbdaviams tai labai išaugins jų darbo kaštus ir, augant savikainai, paslaugų ir prekių kainos irgi smarkiai augs“, – svarsto pašnekovas.

Būstas tapo įperkamesnis

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas tikina, kad šiuo metu NT rinkoje ir toliau pastebimi atsigavimo ženklai.

„Kai kovo mėnesį buvo paskelbtas karantinas, mėnesio rezultatai buvo, grubiai skaičiuojant, dvigubai prastesni už vasario mėnesį. Įvedus karantiną, pirmosios dvi savaitės buvo labai sudėtingos ir žmonėms butų pirkimas nebuvo pirmas prioritetas.

Tuo metu balandžio ir gegužės mėnesiais buvo visiška stagnacija. Visi bandė suprasti, kas vyksta, kada kažkas pasikeis, kada bus aiškesnė situacija ateityje, kovojo su neapibrėžtumu ir jau tik birželio mėnesį buvo pastebimas rinkos atsigavimas.

REKLAMA

Liepos ir rugpjūčio mėnesius buvo galima lyginti su 2018 metais, o rugsėjo mėnesis jau tvirtai palyginamas su 2019 metais. Rugsėjį, jeigu užsimerktumėme ir nematytumėme, kad pandemija egzistuoja, tai, rodos, kad viskas jau kaip ir praėjo, tiek tarp naujos, tiek tarp senos statybos pastatų rugsėjį pardavimai pasiekė 2019 metų vidurkį“, – vertino dabartinę situacija T. S. Kvainickas.

Tomas Sovijus Kvainickas

Pašnekovo teigimu, dabartiniu metu kainoms nedidėti nėra jokios priežasties, o kuo daugiau žmonių nori įsigyti išsvajotą būstą, tuo pardavėjai gali taikyti didesnę kainą.

„Istoriškai kainos kyla nuo 2000 metų, pakilimas siekia netoli 5 proc. per metus. Jeigu neištiks jokia krizė, nėra priežasties kainoms ir toliau nedidėti. Kiek jos didės, yra kitas veiksnys. Ne tik tai, kad didėja žmonių perkamoji galia, yra infliacija, bet priklausomai ir nuo to, kiek žmonių norės įsigyti būstą. Kuo daugiau gyventojų nori pirkti namus, tuo vystytojas turi didesnes galimybes koreguoti kainą sau naudinga linkme.

Pirkti dabar ar ateityje – nominalus kainos pokytis nėra pakankama indikacija. Kitaip tariant, kainos yra didesnės negu 2010 metais, bet ir atlyginimai yra didesni, o palūkanos yra mažesnės negu 2010 metais, tad būstas tapo įperkamesnis.

Jeigu būstas brangtų greičiau, negu didėja gyventojų atlyginimai, arba ženkliai padidėtų paskolų palūkanos, tai būsto įperkamumas taptų prastesnis, negu jis yra dabar. Tačiau palūkanos stabilios ne vienerius metus, atlyginimai auga irgi tolygiai. Tokio kainų šuoliavimo, koks buvo prieš gerą dešimtmetį, nėra.

REKLAMA

Per metus kainos pakyla keliais procentais – nėra, kad kainos pakiltų 10–20 proc. per vienerius metus. Situacijai nesikeičiant, tai nei dabartis, nei ateitis neturi pranašumo vienas prieš kitą, tiesiog labiau reikėtų orientuotis į tai, ar tuo metu galima rasti būstą, kuris atitinka realiai keliamus reikalavimus“, – įvertino T. S. Kvainickas.

Bankai skolinimo apsukų nemažina

Nors paskelbta pandemija iš pradžių lėmė didesnius bankų rizikos vertinimo kriterijus, NT ekspertas M. Mikočiūnas tikina, kad galimybė skolintis šiuo metu yra didelė.

„Dabar palūkanos yra mažesnės, tiesiog bankai yra griežtesni, tikrindami, kam duoda paskolas. Visa ta procedūra yra griežtesnė ir ilgiau užtrunka, palyginti su tuo, kaip būdavo prieš tai. Bet finansavimo santykis, kaip ir buvo 85 proc., taip ir liko.

Bankai šioje vietoje nemažina apsukų, jie tiesiog nenori prisirinkti probleminių skolininkų ir atsargiau žiūri į žmones iš tokių sričių kaip: aviacija, turizmas. Tų profesijų, kur žmonės dabartiniu metu gali nesunkiai likti be darbo“, – kalbėjo M. Mikočiūnas.

Statybos

LNTPA prezidentas M. Statulevičius, įvertindamas dabartinę bankų skolinimo galimybę, tikina, kad palūkanų normos yra sugrįžusios į prieškrizinį laikotarpį.

„Palūkanos tikrai yra stabilios ir turbūt netgi nuo pavasario sumažėjusios. Nes pavasarį, kaip minėjau, buvo toks neapibrėžtumas ir bankai šiek tiek atsargiau vertino tam tikrų sektorių dirbančiuosius, paslaugų sektorius, kas susiję su kelionėmis, prekyba, jie atsargiau priimdavo sprendimus, bankai gerokai reikliau vertindavo turtą, kuris yra perkamas. Teko girdėti, kad palūkanos buvo siūlomos didesnės arba taikomi kiti apribojimai, kurie pabrangintų paskolos ėmimą.

REKLAMA

Dabar viskas yra sugrįžę į metų pradžios skaičius, t.y. pasiskolinti galima už 2–2,5 proc., priklausomai nuo bankų, konkurencija tarp jų vėl padidėjusi ir išaugusi, užklausų skaičius, kiek bankai komunikuoja, yra sugrįžęs į prieškrizinį laiką“, – sakė M. Statulevičius.

Apie ir toliau skolinamus pinigus gyventojams užsimena ir investicijų analizės vadovas T. S Kvainickas, nors, pasak jo,  šioje srityje skolinimo mažėjimas ir ryškus.

„Finansavimas nesustojo, suteikiamų palūkanų sąlygos irgi pernelyg vidutiniškai nekito. Su problema galėjo susidurti labiau specifiniuose sektoriuose dirbantys gyventojai, kuomet bankas galėjo jų darbovietę arba darbo specifiką vertinti kaip labiau rizikingą. Tačiau finansavimo apimtys išliko pakankamai aukštos. Jeigu vidutiniškai būtų išduodama per 2019 metus apie 110 mln. eurų skolų sudaroma, tai gegužės mėnesį tai buvo apie 70 mln. eurų“, – įvertino pašnekovas.

Būsto pardavimai viršijo praeitus metus

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinėje paskyroje taip pat pasidalijo įžvalgomis, kaip keitėsi būsto įsigijimo skaičiai.

Pasak jo, šiuo metu naujų butų pardavimai viršijo praėjusių metų lygį, o tai lėmė 4 priežastys. Ekonomistas sako, kad tokia tendencija gali išlikti ir toliau.

„Vilniuje naujų butų pardavimai rugsėjo mėn. jau viršijo praeitų metų lygį, o pirmųjų trijų ketvirčių rezultatas – jau geresnis nei išties neblogų 2018 metų. Tokį didelį rinkos aktyvumą lemia šie veiksniai:

1. Itin spartus Vilniaus miesto gyventojų skaičiaus augimas, kurį pagrinde lemia teigiamas migracijos balansas. 2020 metų liepos 1 dieną Vilniuje buvo 8,8 tūkst. daugiau gyventojų nei 2019 metų liepos 1 dieną (gyventojų skaičius išaugo nuo 556,8 iki 565,6 tūkst.)

REKLAMA

2. Tebesitęsiantis gyventojų pajamų augimas. 2020 m. II ketvirtį, palyginti su 2019 m. II ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Vilniuje išaugo 8,6 proc. ir pasiekė 1009 eurus (t.y. pirmą kartą viršijo psichologinę 1000 eurų ribą)

Statybos

3. Augantis darbuotojų skaičius. 2020 m. II ketvirtį dirbančiųjų skaičius, palyginti su 2019 m. II ketvirčiu, Vilniuje išaugo 0,4 proc. (nuo 467,4 tūkst. iki 469,2 tūkst.). Lietuvoje atitinkamu laikotarpiu sumažėjo 1,2 proc.

4. Karantino metu nemažai laiko praleidę ar nuotoliniu būdu dirbę savo namuose, gyventojai pamatė savo esamo būsto trūkumus, o tai paskatino naujo būsto paieškas. Be to, esant mažiau pagundų (kelionės į užsienį, renginiai), gyventojai susitaupė daugiau pinigų (namų ūkių indėlių augimas Lietuvoje yra sparčiausias visoje euro zonoje), o dalį jų dabar investuoja į NT.

Nenustebčiau, jei šios tendencijos išsilaikys ir toliau. Juolab, kad JAV naujų būstų pardavimai dar rugpjūčio mėn. viršijo 1 milijoną t.y. nematytas aktyvumas nuo pat 2006-ųjų metų NT burbulo laikų“, – rašė Ž. Mauricas.

Vilniuje naujų butų pardavimai rugsėjo mėn. jau viršijo praeitų metų lygį, o pirmųjų trijų ketvirčių rezultatas - jau...

Posted by Zygimantas Mauricas on 2020 m. spalio 7 d., trečiadienis

Pandemija smarkiai paveikė ūkio sritis

Tuo metu „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys pastebi, kad dėl Covid-19 plitimo pasaulyje skirtingi ūkio sektoriai, pavyzdžiui, turizmas, maitinimo paslaugos nukentėjo bene labiausiai. Tiesa, ekonominės krizės ženklai didelio poveikio nepadarė, todėl kreditų paklausa yra išaugusi.

REKLAMA

„Lietuvos banko duomenys rodo, kad šiuo metu būsto paskolos gyventojams per pastaruosius metus yra pačios mažiausios. Rugpjūčio mėnesį būsto paskolų palūkanos gyventojams buvo 2,32 proc., kai pernai tuo pat metu buvo 2,4 proc. Nekilnojamojo turto paklausa yra labai didelė – tai rodo ir nekilnojamojo turto sandorių skaičius, kuris šiuo metu viršija netgi pernykštes apimtis.

Kaip iki karantino, taip ir dabar yra individualiai vertinamos kiekvieno žmogaus finansinės galimybės grąžinti kreditą. COVID-19 pandemija smarkiai paveikė kai kurias ūkio sritis (turizmo sektorius, maitinimo paslaugos, renginiai), tačiau matome, kad būsto kreditų poreikis tik auga. Šiuo metu bankas „Luminor“ gauna tiek pat paraiškų būstui įsigyti kaip ir iki koronaviruso pandemijos pradžios kovo mėnesį. Todėl tendencijų, kad skolintis tampa sunkiau ar brangiau mes nepastebime“, – teigė A. Kvakšys.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tikino, kad būsto paskolų išdavimo sąlygos nesikeitė, o norintiems gauti būsto paskolą galioja tokie patys kriterijai, kaip ir prieš pandemijos paskelbimą. Pabrėžiama, kad kiekvienas kliento atvejis yra vertinimas individualiai, paskolų palūkanų normose reikšmingos korekcijos nefiksuojamos.

REKLAMA

Tuo metu Šiaulių banko komunikacijos specialistė Monika Rožytė tvirtina, kad kurį laiką jautėsi klientų atsargumas prašant paskolų, tačiau vėliau situacija pasikeitė.

„Šiaulių bankas būsto paskolų rinkoje aktyviau pradėjo dalyvauti tik praeitais metais, tačiau pastebime tendenciją, kad Klientų paraiškų kiekis yra nuolatos augantis. Karantino laikotarpiu, ir kurį laiką po jo, jautėsi klientų atsargumas, nežinios jausmas. Klientai buvo dažniau linkę tiesiog domėtis galimybėmis, rizikomis, nepateikiant paraiškų ar planuojanti tai daryti ateityje. Tačiau nuo vasaros vidurio jaučiame tiek paraiškų, tiek sudaromų sutarčių augimą“, – kalbėjo pašnekovė.

Registrų centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. ir buvo 4 proc. mažesnis nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais (94,6 tūkst.). Vien tik per rugsėjį įregistruota 12,7 tūkst. NT sandorių – net 19 proc. daugiau nei 2019 metų pirmąjį rudens mėnesį ir 7 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 44,6 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (45,3 tūkst.). Vien tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 6,4 tūkst. sklypų sandorių – net 27 proc. daugiau nei 2019 metų rugsėjį ir 6 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį. 

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota per 9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per rugsėjį įregistruota per 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 19 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir 1 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

Per sausį-rugsėjį visoje šalyje įregistruota beveik 23,1 tūkst. butų pardavimų – 12,5 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Vien tik per rugsėjį įregistruota beveik 3,2 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 8 proc. daugiau nei 2019-ųjų rugsėjį ir 11,5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.


Rašyti komentarą...
U
Už ką
2020-10-16 06:00:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirks už utėlės,nedarbas 14 proc, tuoj nauja banga ir sastingis
Atsakyti
0

M
Malakauskis
2020-10-16 08:57:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei ekonomika kris automatiskai viskas pigs o jeigu kils automatiskai viskas brangs cia ekonomikos pagrindinis desnis mulkiai
Atsakyti
0

n
nuomonė
2020-10-16 09:10:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
man atrodo kad pigs,corona atlaisvins tūkstančius butu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų