Lietuvai nebus taip blogai, kaip manyta anksčiau atnaujinta 10:52 val.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus.

Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios.

„Dugną pasiekėme balandį. Tačiau tiek gegužė ir birželis buvo jau geresni“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, skirtingų šalių centriniai bankai, taip pat vyriausybės kitaip nei per ankstesnę krizę, užbėgo įvykiams už akių ir laiku priėmė reikalingus sprendimus. Dėl to sveikatos krizė netapo gilia finansų krize.

Kita vertus, kol nėra vakcinos nuo viruso ir efektyvaus gydymo, verslai bus atsargūs – mažiau investuos, lėčiau įdarbins darbuotojus.

T. Povilauskas sakė, kad, palyginti su kitomis šalimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika dar augo. Tai leidžia manyti, kad ir antrą ketvirtį ūkio smukimas mūsų šalyje bus mažesnis.

REKLAMA

SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks iki –6,7 proc., o kitąmet šalies BVP didės 5,3 proc., o 2022 m. – 3 proc. Ši prognozė yra geresnė, nei skelbta anksčiau. Tiesa, antra didesnė viruso banga rudenį šias tendencijas vėl pablogintų. Kita vertus, jei kitos šalys atsigaus greičiau, prognozės gali dar pagerėti.

Pasak T. Povilausko, geresnes prognozes lemia kai kurie ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, Lietuvoje balandį mažmeninė prekya susitraukė mažiau nei daugelyje ES šalių, o gegužę beveik jau pasiekė praėjusių metų gegužės lygį, nes buvo vos 0,6 proc. mažesnė.

Kita vertus, viešojo maitinimo sektorius toliau patiria sunkumų ir vargiai šiemet grįš į augimą. Tuo metu pramonė nors ir smuko, tačiau kur kas mažiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

Ekonomistas prognozavo, kad šiemet prekių ir paslaugų kainos šiemet didės 0,8 proc. Jeigu ne kritusios naftos ir kitų energetikos produktų kainos, infliacija būtų panaši, kokia buvo pastaruoju metu.

„Gal ir skamba groteskiškai, nors nedarbas išaugo beveik 47 tūkst. žmonių, toks nedarbo šuolis buvo mažesnis, nei baiminomės iš pat pradžių“, – kalbėjo T. Povilauskas ir pridūrė, kad padėtį sušvelnino ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.

Tadas Povilauskas

Kita vertus, gegužę prastovose esančių darbuotojų skaičius ėmė mažėti, o tai leidžia prognozuoti, kad vidutinis metinis nedarbas bus apie 9,3 proc.

Darbo užmokesčio augimas gerokai sulėtėjo, tačiau bendrai algos nesumažėjo. Tad bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis 2,5 proc., o kitąmet – 3,5 proc. Didėjimui daug įtakos bus sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo.

Ekonomisto pastebėjimu, daugelis valdžios priimtų priemonių krizei suvaldyti pasiteisino ir leido sušvelninti krizės padarinius. Tačiau dėl to gerokai išaugo valstybės biudžeto deficitas. Tad dabar svarbu papildomas lėšas leisti labai atsakingai.

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinką, T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad joje sandorių skaičius itin sumažėjo, tačiau kainos beveik nepasikeitė. Kadangi tebėra daug pastatyto, bet neparduoto NT, prognozuojama, kad čia „įšalas“ trauksis iš lėto.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų