Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Klaipėdos uosto vadovas

Klaipėdos uosto vadovas

Šiandien naujasis vadovas tikina, kad po visų ilgų tikrinimų žmonėms abejonių nebeturėtų kilti. O tai, kad jis uoste pažįsta daugelį įmonių ir jų darbuotojus, A. Latakas laiko privalumu.

Tad kokių darbų imsis pirmiausiai, kaip bandys susigrąžinti per karantiną kritusią krovinių krovą ir kaip vertina savo beveik 10 tūkst. atlyginimą, pokalbis su Klaipėdos jūrų uosto vadovu Algiu Lataku.

Buvęs uosto vadovas buvo atleistas dėl įtarimų, kad jis galėjo būti neobjektyvus uoste veikiančioms įmonėms. Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse, nors kartu su Vaitkumi buvote neigiamai minimas žiniasklaidoje?

REKLAMA

Ilgus metus buvau uostininkas. Turiu sukaupęs nemažai patirties, kurią noriu panaudoti dirbdamas uoste.

Kaip žinoti, kad savivaldybės rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus rėmusios bendrovės neturės išskirtinių sąlygų uoste?

Viską parodys laikas. Bet kokie neskaidrūs dalykai labai greitai išlenda, jų nenuslėpsi.

Be to, labai ilgai užtruko mano patikra laimėjus konkursą. Jeigu kažką atitinkamos institucijos būtų radę, juk būtų viešai pranešę. Taip pat Susisiekimo ministerija papildomai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su užklausa, ar jie nemato interesų konflikto. Taip pat ir aš gavau raštiškas užklausas, kurias turėjau užpildyti.

Tad viskas yra pateikta raštu, kaip ir nebeturėtų kilti žmonėms įtarimų, kaip kitaip dar įtikinti juos, aš nežinau.

Pats ilgus metus dirbote įmonėje „Klasco“. Ar gali būti, kad jums vadovaujant, ši įmonė sulauks geresnių sąlygų uoste?

Nėra taip, kad kažkoks vienas žmogus galėtų daryti išskirtinę ir svarią įtaką uoste. Tai neįmanoma. Daugelis svarbių investicinių klausimų yra priimama atsižvelgiant į daugelį žmonių, o ne mane vieną. Yra daugelis tarybų, kurios nutaria svarbius dalykus. Taip pat yra daug kriterijų, pagal kuriuos vertinami sprendimai.

Aš žiūriu į uostą kaip į bendrą vienetą ir nematau jame nė vienos įmonės, kurią galėčiau išskirti. „Klasco“ uoste yra didelė įmonė, tačiau į ją žiūriu kaip į bet kurią kitą.

Be to, manau, kad jeigu į uostą ateitų dirbti žmogus, kuris nepažįsta uosto specifikos, nepažįsta jame dirbančių įmonių ir darbuotojų, jam būtų sunku susigaudyti kas vyksta. Reikėtų daug laiko įsigilinti, kaip kas veikia. Todėl matau tai kaip privalumą, kad aš pažįstu uostą ir jame dirbančius žmones.

REKLAMA

Uoste pradedate dirbti nelengvu laikotarpiu. Karantino metu uosto darbų apimtys sumažėjo. Kokiomis priemonėmis bandysite jas sugrąžinti, o gal ir padidinti?

Klaipėdos uostas išsiskiria iš visų Baltijos valstybių uostų rytinėje pakrantėje, nes jo krova sumažėjo ne tiek jau daug. Daugiausiai krova sumažėjo šiaurinėje pakrantėje esančiuose uostuose – Rygoje, Venspilyje, Liepojoje ir Taline. Pastarajame uosto krova sumažėjo 40 proc., Rygoje apie 25 proc., o pas bus tik 6,7 proc. Tai nėra labai didelis kritimas.

Manau, kad laikui bėgant viskas sugrįš į vėžias, tačiau Klaipėdos uostas turi išlaikyti konkurencingumą. Todėl ketiname atlikti rinkos tyrimą, išsiaiškinti kokios rūšies krovinių krova sumažėjo. Kaip elgiasi gamintojai ir pirkėjai. Ar pasibaigus šiam periodui jie norės išvežti krovinius, kurių neišvežė.

Taip pat svarbi uosto infrastruktūra, uostas turi vystytis, kad galėtų konkuruoti su kaimyniniais uostas, nes kitu atveju įmonės rinksis konkurentus. Dar svarbu uoste dirbančių įmonių požiūris ir nuotaikos, nes jos tiesiogiai bendrauja su klientais, žino jų lūkesčius uostui.

Uosto vadovo atlyginimas su kintamu priedu yra apie 9,5 tūkst. eur. Kaip manote, čia daug ar mažai? Ar valstybės įmonių vadovai turi uždirbti daugiau nei prezidentas ar premjeras?

Aš nieko nemanau. Mane vaikystėje mokė, jeigu duoda – imk, jeigu muša – bėk.

Yra taip, kaip yra, tai yra nustatytas atlyginimas, kurį aš gausiu ir kažkaip nevertinu, ar tai yra daug ar mažai. Į tokį klausimą galėčiau atsakyti palyginęs, kiek už tokias pareigas yra mokama kaimyniniuose ar kitoje Baltijos pusėje esančiuose uostuose. Tačiau tuo nesidomėjau ir atsakyti negaliu.

REKLAMA

Kokia jūsų nuomonė dėl išorinio uosto ateities perspektyvų?

Išorinis uostas yra valstybinės svarbos klausimas ir koks jis turėtų būti, turėtų lemti valstybės poreikiai. Žiūrint iš ūkinės pusės, išorinis uostas būtų perspektyvus, tik reikėtų nagrinėti, svarstyti, atlikti tyrimus, koks tas išorinis uostas turėtų būti.

Tačiau šiandien įgyvendinti išorinio uosto projektą dar per anksti. Šiuo metu uoste yra perkraunama apie 48 mln. tonų, kai jo pajėgumas yra žymiai didesnis – apie 60 mln. tonų. Be to, yra numatyta visa programa, vystyti pietinę uosto dalį.

Išorinis uostas dabar daugiau yra svajonė. Apie jį galėtume realiau kalbėti jeigu atsirastų konkretus ir aiškus investuotojas, kuris būtų pasiryžęs investuoti ir pritraukti krovinius. Šiandien nematau tokio investuotojo ir tokio srauto krovinių, kurie galėtų atsirasti 130 ha plote.

Kokią reikšmę uostas apskritai turi Lietuvai, ar ją galima pamatuoti tik ekonominiu aspektu?

Negalėtume tik ekonominiu aspektu vertinti uosto kaip objekto reikalingo šaliai. Uostas nėra tik pramoninis objektas, kuris generuoja pinigus. Jis turi ir socialinę reikšmę. Uostas suteikia žmonėms darbo vietas, jame dirba apie 50 tūkst. darbuotojų.

Dar uostas reprezentuoja šalį. Investicijos taip pat į šalį ateina uosto dėka. Dabar vis pasigirsta kalbų, kad galbūt Lietuvai, Klaipėdai uostas nebereikalingas. Manau, kad toks požiūris neteisingas.

Uostui skundų negaili ir patys klaipėdiečiai, pastaraisiais metais jie skundžiasi tarša. Ar kaip bandysite spręsti šią problemą?

REKLAMA

Uostas įsikūręs miesto teritorijoje, jis yra pramoninis objektas ir miestui poveikį daro. Tačiau tas poveikis yra kontroliuojamas. Be to, šiuo metu ir uosto prioritetas yra aplinkosauga.

Šiuo klausimu problemų kyla dėl komunikacijos trūkumo ir žmonių emocijų. Todėl bandysime organizuoti susitikimus su gyventojais, miesto valdžia. Intensyviai ir aktyviai jau pradėjome bendrauti su Aplinkos apsaugos ministerija. Skirsime lėšų tyrimams, kad išsiaiškintume ir matytumėme, kur ir kada taršos mieste daugiausia.

Šiuo metu visi mato kas vyksta, bet reikėtų rasti priežastį, kad išspręstume problemą. Uosto įmonės supranta, kad turi būti socialiai atsakingos ir jos tai daro, rūpinasi socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais, tačiau šie dalykai nėra matomi žmonėms. Nėra bendro vardiklio tarp miesto ir uosto. Dažniau girdime neigiamus atsiliepimus, to ryšio ir bendravimo labai trūksta.

Lietuvos uostamiestis  Klaipėda dažnai vadinamas ištuštėjusiu, nepatraukliu jaunimui miestu. Ar sutiktumėte su tokiu teiginiu? Kokią Klaipėdą matote jūs?

Klaipėdą matau kaip perspektyvų miestą, kurį sunku lyginti su kitais Lietuvos miestais. Klaipėda turi daug privalumų, ji yra švari, spalvinga. Galime pasidžiaugti ir puikiai išvystytu susisiekimu šiame mieste, daug dviračių takų, patogu vykti į darbą automobiliu, spūsčių čia beveik nebūna.

Norėčiau, kad ir uostas Klaipėdai būtų privalumas, o ne trūkumas. Todėl norėčiau pakeisti tą neigiamą požiūrį. Uostą reikėtų labiau išnaudoti, juo turėtų dar labiau naudotis mokymo įstaigos.

Tačiau jeigu mes eskaluosime, kad uostas yra blogas būsimi studentai nesirinks jūrinių specialybių. Žmonės turi girdėti, kad uostas yra vieta, kur vyksta daug įdomių dalykų ir jis turi perspektyvų.

Mindaugas
2020-06-25 06:08:45
Taigal tokie veikėjai pabando įsidarbinti kokiame kitame uoste anapus. Pažiūrėsime, kaip pavyks. O Lietuvoje valstybinių įmonių vadovams dažnai mokamos neadekvačios algos, kurios viršija prezidento ir premjero. ir po to visi žmonės per įvairius tarifus sumoka tas algas. Reikia baigti tokias praktikas. Valstybinių įmonių vadovai negali gauti daugiau, nei prezidentas ar premjeras. O priedus prie algos turi gauti už įmonės rezultatus
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Joli 2020-06-25 07:08:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Konservai ir liberalai visai isnaglejo. Kaip Grigeo savininkas reme nauseda, simonyte, dar kazka...Tai buvo naturalu. O kai tik kur pasirodo valstieciai, tai nesibaigiantys kaltinimai.    ATSAKYTI
Mindaugas 2020-06-25 06:08:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taigal tokie veikėjai pabando įsidarbinti kokiame kitame uoste anapus. Pažiūrėsime, kaip pavyks. O Lietuvoje valstybinių įmonių vadovams dažnai mokamos neadekvačios algos, kurios viršija prezidento ir premjero. ir po to visi žmonės per įvairius tarifus sumoka tas algas. Reikia baigti tokias praktikas. Valstybinių įmonių vadovai negali gauti daugiau, nei prezidentas ar premjeras. O priedus prie algos turi gauti už įmonės rezultatus   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Darbai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 ...
Aurelijus Veryga (nuotr. Fotodiena.lt)
Konkurencijos taryba pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) tobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) ...
Alus (nuotr. 123rf.com)
Birželio pabaigoje pranešta, kad ES šalių ambasadoriai preliminariai sutarė, kaip ateityje keisti bendrijoje taikomus akcizus alkoholiniams gėrimams. Viena iš iniciatyvų – ...
„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje planuojama tęsiama Mockaus apklausa (nuotr. Fotobankas/Irmantas Gėlūnas)
Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus privalo sumokėti valstybei mokesčius už jo ir sutuoktinės parduotas ...
(nuotr. Eimanto Genio)
Pieno gamintojai, nukentėję nuo koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių, sulauks valstybės pagalbos – 27 122 gavėjams bus išdalinta 18,5 mln. eurų. Žemės ūkio ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų