Mauricas ir Mačiulis susiginčijo dėl kainų – verslas nori atsigriebti ar jų didėjimas neišvengiamas?

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai.

Pinigai (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)

Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

„Lietuvoje paslaugų sektoriaus nuostolius dėl sumažėjusios apyvartos bandoma kompensuoti didinant kainas? Mane stebina tai, kad Lietuvoje paslaugų kainų augimas, nežiūrint ekonominės krizės, gegužės mėn. didėjo iki 4,8 proc., kuomet, pvz., Estijoje gegužės mėn. buvo fiksuojamas 2,0 proc. kainų mažėjimas.

Lietuvoje kainas labiausiai didino viešbučių, restoranų ir kavinių segmentas (5,6 proc.), o Estijoje šiame segmente kainos mažėjo (0,4 proc).

Augantys darbo jėgos kaštai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo šį kartą nėra geras pasiteisinimas, nes Estijoje šiais metais minimalus atlyginimas taip pat didėjo nuo 540 iki 584 eurų, o Lietuvoje: nuo 555 iki 607 eurų. Todėl čia, matyt, pagrindinį vaidmenį vaidina Lietuvos įmonių noras kompensuoti nuostolius dėl apyvartos sumažėjimo keliant kainas.

REKLAMA

Visgi, tokia strategija krizės metu yra trumparegiška, nes mažėjanti gyventojų perkamoji galia bei vyraujantis neapibrėžtumas mažins namų ūkių išlaidų dalį, skirtą ne pirmo būtinumo paslaugų sektoriui.

Todėl kylančios kainos dar labiau sumažins bendrą šio segmento apyvartą ir atbaidys užsienio ir vietos turistus, tad ilgainiui sukuriama pridėtinė vertė ir užimtumas šiame sektoriuje gali sumažėti, o tai, savo ruožtu, gali išauginti bendrą nedarbo lygį šalyje. Tad kam tuomet paliksime savo 7 eurų arbatpinigius?“ – rašė ir retoriškai klausė Ž. Mauricas.

Šis įrašas nepraslydo pro akis „Swedbank“ vyriausiajam ekonomistui N. Mačiuliui.

„Svajojimas apie kainų mažėjimą yra ekonominis neišmanymas. Žema gyventojų perkamoji galia yra baisus dalykas, vedantis prie skurdo, nusikalstamumo, emigracijos ar kitų neoptimalių gyvenimo sprendimų. Tačiau bandymai, kelti gyventojų perkamąją galią sutelkiant dėmesį tik į kainas, o ne į pajamas, yra tikslo niekada nepasieksiantis bumerangas, skausmingai vis smogiantis į jį mėtančiojo kaktą”, – komentavo ekonomistas.

Po šio komentaro įsiplieskė diskusija. Ž. Mauricas N. Mačiulio komentarą perfrazavo.

„Tačiau bandymai, kelti įmonių pelningumą sutelkiant dėmesį tik į kainas, o ne į pajamas, yra tikslo niekada nepasieksiantis bumerangas, skausmingai vis smogiantis į jį mėtančiojo kaktą, ar ne taip?” – retoriškai klausė Ž. Mauricas.

Toliau N. Mačiulis aiškino, kad paslaugų kainos per metus augo 5 proc., o atlyginimai – 10 proc. Todėl nieko nenormalaus su tomis kainomis nevyksta. Priešingai anot ekonomisto, būtų trumparegiška mažinti kainas ir atlyginimus.

Prekių ir paslaugų kainų pokyčiai

Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,8 proc., o paslaugų – padidėjo 0,2 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1 proc., rinkos – 0,4 proc.

O 2020 m. gegužę, palyginti su 2019 m. geguže statistiniai duomenys rodo, kad vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 1,6 proc., paslaugų – padidėjo 4,8 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 2,5 proc.

Statistikos departamentas taip pat skaičiuoja, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. I ketvirtį, palyginti su 2019 m. I ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 11,7 proc. – Šiaulių apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7,4 iki 10,1 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione išaugo 9,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 9,1 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 7,9 iki 11,7 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.


Rašyti komentarą...
D
DM
2020-06-09 08:27:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos barygų mentalitetas - lupk, jei moka ir Lietuvos vartotojų mentalitetas - mokėk jei turi.
Atsakyti
0

S
Spiglys
2020-06-09 12:11:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sumažinkit mokesčiūs ir kainukės pačios nukris.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų