Mačiulis paaiškino, kuo automobilių mokestis geresnis už kitus ir kodėl jis tikrai bus

Nors daugelis lietuvių pasisako prieš automobilių mokestį, ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad jis neišvengiamai bus įvestas. Kitaip Lietuvai teks mokėti didžiules baudas ES, o mes ir toliau nuodysime vieni kitus.

Automobilių tarša (nuotr. Raimundo Maslausko)

Tuo įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apie skirtingus mokesčius diskutavęs tv3.lt studijoje. Anot jo, jeigu ne ši, tai kita valdančioji dauguma automobilių mokestį bus priversta įvesti: „Jeigu mes netvarkysime lietuvių automobilių parko, kitą dešimtmetį mokėsime baudas ES. Yra labai aiškios direktyvos ir tikslai, kiek turime sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Lietuvoje didžioji dalis tos taršos yra būtent iš lengvųjų automobilių, kurie yra seniausi ES, daugiausia dyzeliniai, išmeta daug kietųjų detalių, azoto oksidų, kurie teršia ne visą planetą, turi daug įtakos ne klimato kaitai, bet lokaliai. Mes čia kenkiame sau, savo sveikatai.“

Ekonomistas pateikė kelis argumentus, kodėl automobilių mokestis Lietuvoje turėtų būti įvestas.

„Turbūt mes norėtume gyventi sveikesnėje aplinkoje, nes kietųjų dalelių kiekis Lietuvos miestuose yra didesnis negu kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos – miestuose. Ar tai nėra svarbu? Yra svarbu gyventi švarioje aplinkoje.

Kitas argumentas – tikriausiai nenorime mokėti baudų iš Lietuvos biudžeto vien dėl to, kad nesugebame sumažinti aplinkos taršos. Tas sprendimas turės būti priimtas. Jau nekalbu apie tai, kad ES yra tik kelios valstybės, netaikančios jokio mokesčio, susijusio su automobilių tarša“, – aiškino N. Mačiulis.

Jis sakė suprantąs, kad gyventojai nenori tokio mokesčio, norėtųsi, kad dėl nebrangiai pirkto automobilio jie būtų palikti ramybėje. Tačiau jei transporto priemonė tarši, kenkia aplinkiniams, tai nėra vien asmeninis reikalas. O neigiamą poveikį turintys dalykai paprastai apmokestinami mokesčiais arba akcizais.

Du mokesčio modeliai

Paklaustas, koks Lietuvoje galėtų būti automobilių mokesčio modelis, ekonomistas sakė, kad Aplinkos ministerija yra įvertinusi įvairias alternatyvas ir kitų šalių patirtį:

REKLAMA

„Gali būti du modeliai. Vienas būtų registracijos, kai pirkdamas automobilį mokestį sumoki vieną kartą. Kita alternatyva gali būti metinis ar kas dvejus metus mokamas mokestis atliekant automobilio techninę apžiūrą. Tokiu atveju nereikėtų kurti kažkokios administracinės infrastruktūros, kaip tuos mokesčius surinkti.

Jų dydis gali priklausyti nuo kelių parametrų – t. y. išmetamo anglies dvideginio, variklio galingumo, kainos. Valstybės pasirenka skirtingus modelius. Manau, kad šiame kontekste, kai klimato kaitos problema yra labai didelė ir kai Lietuvos automobilių parkas yra labai teršiantis, labai senas, tai vienas iš pagrindinių kriterijų turėtų būti anglies dvideginio išmetimas.“

Pašnekovas sutiko, kad yra gyventojų, kurie turi gana senus ir taršius automobilius, tačiau neuždirba tiek, kad galėtų įsigyti naujesnius ir ne tokius taršius. Tačiau esą dėl to ir svarstomos įvairios mokesčio lengvatos, taip pat subsidijos tiems, kas taršius automobilius keis į ne tokius taršius.

„Iš tiesų dabar yra negalingų, aplinkos neteršiančių, nebrangių automobilių. Tiesiog kartais vartotojams svarbesnis kriterijus yra galingumas, įvaizdis, kurį turbūt ir reikėtų apmokestinti. Žiūrint į tai, kiek automobilių naudojama turtingiausiose valstybėse, tai tikrai pasaulis turi eiti link viešojo transporto, dviračių, dalijimosi transporto priemonėmis, o ta kryptimi juda ir Lietuva“, – komentavo N. Mačiulis.

REKLAMA

Turės būti išimčių

Ekonomisto teigimu, jeigu numatoma skatinamoji priemonė įsigyti mažiau taršius automobilius gyventojų elgsenos nepakeis, tai gali padaryti atsiradusi būtinybė susimokėti mokestį:

„Aš puikiai suprantu, kad kai kalbame apie mokesčius, gerų alternatyvų nėra. Niekas nenori jokių mokesčių. Bet mes galime rinktis arba didesnį pajamų mokestį, arba didesnį pridėtinės vertės mokestį, arba galbūt tokį mokestį, kuris ne tik atneša į biudžetą pajamų, bet ir leidžia pakeisti gyventojų elgseną į gerą pusę.

Arba jei šitie visi variantai netinka, tada susitaikome, kad švietimo kokybė, jo finansavimas, sveikatos apsaugos finansavimas liks toks, koks dabar ir tai nepatenkinama padėtis. Čia sudėtingi kompromisai ir tikrai nepavydžiu nė vienai vyriausybei, kuriai reikės priimti sprendimą, nes įtikinti visuomenę yra sudėtinga. Bet tą reikia padaryti, turime keisti savo elgseną.“

Nerijus Mačiulis (Fotodiena/Justinas Auškelis)

N. Mačiulio nuomone, įvedant naują mokestį pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., pensininkams arba daugiavaikėms šeimoms, būtų galima numatyti lengvatas arba išimtis. Tačiau yra žmonių, kuriems automobilis veikiau yra kaip prabangos prekė, taip pat yra šeimų, turinčių po kelis automobilius. Tokie asmenys automobilio mokestį galėtų sumokėti.

Paklaustas, ar galvoja po penkerių metų kandidatuoti prezidento rinkimuose, ekonomistas juokavo nebijantis atvirai pasisakyti už nepopuliarų mokestį: „Kai pradėsiu sakyti, kad automobilio mokesčio nereikia, tai žinokite, kad turiu „blogų minčių“ (dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, – aut. past.).“

REKLAMA

Kitų mokesčių trūkumai

Lietuvos mokesčių sistemą analizuojantys užsienio institucijų ekspertai ne kartą yra rekomendavę ir labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau N. Mačiulis jį vertina ne taip gerai, kaip automobilių mokestį:

„Jeigu NT mokesčio kartelė nuleidžiama daug žemiau ir jis paliečia didelę dalį rinkėjų, tai tampa nepopuliariu mokesčiu. Jis yra populiarus mokestis tol, kol beveik nieko neliečia. Jis populiarus, kol liečia tik turtingiausius Lietuvos gyventojus.

Čia vienas iš būdų papildyti Lietuvos biudžetą, bet tai nėra labai didelis pajamų šaltinis, nebent būtų įvestas visuotinis NT mokestis, ką, pvz., Latvija per krizę ir padarė. Tarptautinis valiutos fondas juos privertė įsivesti NT mokestį ir ten beveik visi gyventojai jį moka.“

Ekonomisto vertinimu, automobilių mokestis yra geresnė alternatyva už NT mokestį.

„Manau, kad automobilio mokestis yra „sveikesnis“ negu NT mokestis. NT tikrai yra pirmo būtinumo prekė, niekas iš mūsų negali atsisakyti būsto. Automobilio dažnai galima atsisakyti, ypač antro automobilio, ypač tie, kurie gyvena miestuose, ir ypač kai kalbame apie galingus, prabangius ir aplinką teršiančius automobilius. Taigi, gali pasirinkti arba kokią nors ekologinę priemonę, arba už tai susimokėti.“

REKLAMA

Pasak N. Mačiulio, progresiniai mokesčiai Lietuvoje yra labiausiai mitais apipintas reiškinys. Esą burbulą, kad jų dar nėra, sukūrė politikai. Realiai progresyvus pajamų apmokestinimas yra jau daug metų:

„Pirmiausia progresyvumas buvo per „Sodros“ įmokų lubų nebuvimą. Pasiektus tam tikras pajamas, „Sodros“ įmokas moki toliau, bet dėl to nei didesnė pensijos nei kitų papildomų išmokų – ne. Čia buvo didesnes pajamas gaunančių gyventojų mokesčio progresyvumas.“


Rašyti komentarą...
z
zzaas
2019-06-06 14:34:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
na taip geriau apmokestint tuos vargsus kurie su senom masinom vazineja ir neturi galemybe juos pakeisti, negu tuos kurie turi daug visokio nekilnojomo turto ir nemoka jokio mokescio
Atsakyti
0

Žmogus
2019-06-06 15:02:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei mano alga būtų kaip pono Mačiulio aš taip pat neprieštarauciau mokėti
Atsakyti
0

x
xxL
2019-06-06 15:11:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mačiulis kaip visada niekus kalba tarytu būtų perdozavęs kvaišalų. Mokesčius ponas pomidoras gali užkrauti ir už griaustinį ir už audrą ir už škvalą, bet klausimas iš kur imti pinigus mokesčių mokėtojui? Ar Lietuvos žmonės perka seną laužą todėl kad negali įsigyti naujo ar todėl, kad mėgsta senas griuvenas? Vargšas bankas kurio analitikas yra šis mačiulis....
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų