Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kadaise viena įtakingiausių Europoje politikių buvusi kanclerė Angela Merkel Vokietijai vadovavo net 16 metų. 2015-aisiais, jau po to, kai Kremlius okupavo Krymą, ji sodino Europos lyderius ir Vladimirą Putiną prie bendro stalo ir pasiekė vadinamąjį Minsko susitarimą.
Nors Rusija susitarimą pažeidinėjo nuolat, tačiau 2021-aisiais įtampa jau buvo dar labiau išaugusi, visi svarstė, ar V. Putinas ryšis pulti Ukrainą dar platesniu mastu.
„Birželį aš pajutau, kad V. Putinas nebežiūri į mūsų susitarimą rimtai. Todėl aš kartu su prezidentu E. Macronu norėjome naujo formato, kad Europos Sąjunga derėtųsi tiesiogiai su V. Putinu. Bet tą palaikė ne visi, ypatingai Baltijos šalys, oponavo ir Lenkija, nes jos baiminosi, kad mes neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“, – kalbėjo buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
A. Merkel sako mananti, kad dar buvo įmanoma atkalbėti V. Putiną nuo karo. 2021-aisiais Lietuvą valdžiusi konservatorių Vyriausybė kritikuoja tokias A. Merkel kalbas.
„Aš manau, tai yra tiesiog savo politinės praeities balinimas. Todėl, kad ponia Merkel buvo, arba atstovavo tai Vokietijos politikų kartai, kuri buvo pririšta prie Rusijos visais įmanomais tinklais: dujų, naftos, ir kitų dalykų, kurių nenorėčiau čia įvardinti“, – sakė buvęs Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Jeigu dabar turėtume A. Merkel, aš manau, ji tiesiog atiduotų Ukrainą. Ir tada mums jau reikėtų gaudyti rusų tankus ir dronus, pakeliui į Berlyną. Mes jau seniai būtume pervažiuoti“, – galimą scenarijų apibūdino tuometis užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Kad nereikėtų kaltinti Baltijos šalių su lenkais, sako ir politologas Linas Kojala.
„Nepamirškime, dar prieš didelio masto invaziją, ir E. Macronas, ir kiti vyko prie ilgųjų stalų į Kremlių ir kalbėjosi, bandė įtikinti išvengti karo, bet tai jokio rezultato neatnešė. Tai A. Merkel svarstymai, kad kažkas Europoje užkirto kelią būdui išvengti agresijos, matyt, neįtikina“, – komentavo L. Kojala.
Kai dialogas negali išspręsti visko
Minėti ilgi stalai buvo tapę pašaipų objektu. V. Putinas tuomet bijojo užsikrėsti koronavirusu, o būtent pandemiją A. Merkel taip pat įvardija kaip vieną veiksnių, kodėl nepavyko susitarti su V. Putinu.
„Akivaizdu, kad koronavirusas pakeitė pasaulio politiką, nes mes negalėjome pasimatyti vienas su kitu. Vladimiras Putinas net nedalyvavo G20 susitikime 2021-aisiais, nes bijojo pandemijos. Jeigu mes negalime susitikti, jeigu negalime išdiskutuoti skirtingų nuomonių akis į akį, tuomet ir nauji kompromisai negali būti surasti“, – sakė buvusi Vokietijos kanclerė.
„Toks požiūris, kad viskas su dialogu gali būti išspręsta, manau, kad palieka nuošalyje akivaizdžias, akį badančias aplinkybes – V. Putino teiginius, kad Ukraina negali egzistuoti, kaip valstybė. Ar teiginys, kad Europa galėjo jį atkalbėti, skamba įtikinamai? Juo labiau, kad Europa bandė jį atkalbėti įvairiausiais būdais, matyt, ne“, – situaciją vertino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas L. Kojala.
Maža to, V. Putinas kėlė reikalavimus Vakarams, kurie būtų palietę ir mus, jeigu Vakarai būtų jam nusileidę.
„A. Merkel baigė darbą 2021 rudenį ir jau netrukus Kremlius oficialiai paskelbė, kad reikalavimų sąrašas apima ir NATO rytinio sparno valstybių praktinį nusiginklavimą, arba NATO pajėgų atsitraukimą iš čia“, – priminė politologas.
„Ką darė A. Merkel, net po 2014 metų? Su „Nordstream“ pirmu antru, ką jie darė? Jie penėjo agresorių. Tai apsimokėjo vokiečiams, jie gaudavo labai nemažai pigios naftos ir dujų, dėl to visa ekonomika neblogai varė, bet mainais rusai gavo visko, ko reikia karo mašinai pastatyti 2022-iems metams“, – išdėstė Ž. Pavilionis.
„Tokie jos pasakymai rodo, kad žmogus nori tvarkyti savo politinį palikimą ir pateikti jį ateičiai kaip galima gražesnį, apvalytą ir spindintį“, – buvusios kanclerės pasisakymus įvertino A. Ažubalis.
Angela Merkel yra gavusi ir Lietuvos valstybinį apdovanojimą, o vienas svarbiausių jos sprendimų 2016-aisiais buvo siųsti Vokietijos karius į NATO tarptautinį batalioną, dislokuotą Rukloje.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
