Bosnijoje ir Hercogovinoje kilę protestai atspindi didėjantį žmonių nusivylimą nuosmukį patiriančiu šalies ūkiu. Bosnijoje nedarbas sudaro 44 proc., o kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo ribos.
Riaušes pakurstė ir pyktis dėl politiniuose sluoksniuose klestinčios korupcijos bei valdžios nesugebėjimo sustabdyti spartaus ūkio nuosmukio, dėl kurio beveik kas antras šalies gyventojas neturi darbo. Sarajeve sekmadienį protestuotojai kaltino valdžią dėl didžiulio skurdo ir reikalavo keisti visą šalies vadovybę. „Mes reikalaujame permainų visuose valdžios lygiuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė į šeštą dešimtį įžengusi bedarbė, atėjusi į protesto mitingą prie prezidentūros. „Esame alkani. Ar nuodėmė prašyti duonos?“ – klausė ji. Vėliau protestuotojai miesto centru nužygiavo prie policijos nuovados, kur reikalavo paleisti dešimt žmonių, areštuotų penktadienį, per Sarajeve kilusius didžiausius neramumus.
„Labai liūdna matyti degantį miestą, praėjus mažiau nei 20 metų po to, kai išgyvenome kitą pragarą“, – žurnalistams sakė bedarbė Sarajevo gyventoja Jasminka Fisič. Ji galvoje turėjo 1992–1995 metų karą, per kurį žuvo apie 100 tūkst. žmonių. „Žmonės turi teisę imtis veiksmų ir pasakyti, ką galvoja, bet ne griauti miestus“, – pridūrė ji. Šeštadienį Sarajeve beveik visiškai supleškėjo vienas regionų administracijos pastatas. Sudegė greta stovėję automobiliai ir kioskai.
Smurtas per protestus taip pat prasiveržė Tuzloje šiaurės rytuose, pietuose esančiame Mostare, centriniame Zenicos ir šiaurės vakariniame Bihačo miestuose, kur protestuotojai šturmavo regionų valdžios pastatus. Susirūpinusios dėl įvykių Bosnijoje ir Hercogovinoje dvi valdančiosios koalicijos partijos paragino rengti pirmalaikius rinkimus, kad būtų sumažinta įtampa. Raginimas buvo paskelbtas, kai maždaug tūkstantis žmonių susirinko priešais Bosnijos ir Hercogovinos prezidentūrą Sarajevo centre, reikalaudami, kad atsistatydintų šalies vadovai, kuriuos jie kaltina dėl ekonominių negandų. Socialdemokratų partijos pareiškime pabrėžiama, kad būtina sustabdyti smurtą, sugrąžinti saugumą piliečiams ir skubiai organizuoti pirmalaikius rinkimus.
Valstybės vadovo funkcijas vykdančios kolektyvinės institucijos – Prezidiumo – narys Bakiras Izetbegovičius, kuris yra Demokratinio veiksmo partijos lyderis, prisijungė prie raginimo skelbti pirmalaikius rinkimus. Eiliniai rinkimai Bosnijoje ir Hercegovinoje turėtų vykti spalį. „Manau, kad žmonės nori valdžios pasikeitimo. Per tris mėnesius turėtume pasiūlyti žmonėms galimybę pasirinkti, kuo pasitikėti, nes akivaizdu, jog dabartine valdžia žmonės nepatenkinti“, – sakė jis vietos televizijai.
Tarptautinis aukštas įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinas Inzko netgi užsiminė apie galimybę pasiųsti į šią šalį ES karius, jei neramumai stiprės. „Jei situacija aštrės, galbūt turėsime pagalvoti apie ES karius. Tačiau dar ne dabar“, – sakė jis Austrijos laikraščiui „Kurier“.
Pagal VL, BNS, BBC, AFP informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis
