Statybos prasidėjo 1961 metais, žemės plote, kurį J. Martinezas paveldėjo iš savo tėvų. Šiame projekte jis yra vienintelis dizaineris, inžinierius ir darbininkas. Medžiagomis statyboms tampa viskas, ką pavyksta surasti – senos plytos, bačkos, bet kas. Tačiau kartais ir vietinės kompanijos paaukoja įvairias statybines medžiagas.
Bendro statybų planų ant popieriaus neegzistuoja, tačiau pats J. Martinezas tvirtina – planas yra „jo galvoje“. Savo „kūrinį“ jis jau yra savo palikime paskyręs Katalikų bažnyčiai ir tikisi, kad po jo mirties ši katedra sėkmingai veiks.
Visuomenės požiūris į šį savotišką architektūrinį žygdarbį dviprasmiškas: skeptikai tikina, kad šios statybos turi būti nutrauktos, kiti mano, kad katedra pritraukia turistus.