Nuomonė, kad nelegalūs imigrantai (dar vadinami nelegalais) nusikalsta dažniau yra taip paplitusi, jog tapo kertine vieno JAV Aukščiausiajam teismui pateikto prašymo tema, tačiau nebuvo rasta jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų.
Dr. Michaelas Lightas iš Viskonsino-Madisono universiteto gavo prieigą prie duomenų apie daugiau nei 1,8 mln. sulaikymų Teksase nuo 2012 m iki 2018 m. M. Lightas ir jo kolegos palygino nelegalių imigrantų atliktų nusikaltimų skaičių, su jų dalimi Teksaso visuomenėje, o tuomet šią grupę dar išskirstė į du pogrupius: asmenis, turinčius leidimą atvykti, ir tokio leidimo neturinčius asmenis.
Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ M. Lightas ir kiti bendraautoriai teigia, kad rezultatai yra labai aiškūs: nelegalūs imigrantai už įvairiausius nusikaltimus yra suimami žymiai rečiau nei JAV piliečiai ar leidimą gyventi šalyje turintys asmenys. Jų tikimybė būti sulaikytiems už smurtinius nusikaltimus yra perpus mažesnė nei JAV piliečių, šis rodiklis yra dar mažesnis vertinant sulaikymus už žmogžudystes.
Už su narkotikais susijusius nusikaltimus jie yra sulaikomi 40 proc. rečiau, o tikimybė, kad jie bus sulaikyti už nuosavybės nusikaltimus, yra vos ketvirtadalis tikimybės, kad už juos bus sulaikytas JAV pilietis. Teisėti imigrantai užima poziciją tarp šių dviejų grupių beveik visose situacijose, išskyrus dėl eismo pažeidimų, dėl kurių jie yra sulaikomi dažniau nei bet kuri kita grupė.
Tokie skaičiavimai yra paremti apytiksliu žmonių, gyvenančių be oficialaus leidimo, skaičiumi, taigi jie natūraliai gali būti netikslūs. Vis dėlto tyrime pažymima, kad šie skirtumai nėra dideli, ir net kruopščiai suskaičiavus visi nelegalius imigrantus, vargu, ar ši statistika pasikeistų.
Tyrimai visame pasaulyje yra parodę, kad oficialų patvirtinimą gavę atvykėliai nusikalsta rečiau nei vietiniai gyventojai. Tačiau dėl duomenų trūkumo nebuvo įmanoma įvertinti dokumentų neturinčių imigrantų nusikalstamumą. Ankstesni tyrimai arba rėmėsi tarpiniais duomenimis, arba nebuvo įvertinti kitų tos srities ekspertų.
Šių tyrimų rezultatai dažnai prieštaraudavo vieni kitiems. Priešingai nei kitose valstijose (ir daugelyje valstybių), Teksasas kruopščiai fiksuoja suimtųjų imigracijos statusą, o tai ir leido M. Lightui pirmą kartą išnagrinėti šią problemą.
Darbe pažymima, kad: „Federalinė valdžia dabar išleidžia daugiau lėšų imigraciją prižiūrinčioms institucijoms, nei visoms kitoms pagrindinėms teisėsaugos agentūroms kartu sudėjus.“ Kaip sakė M. Lightas: „Jeigu buvo siekiama apsaugoti bendruomenes, deportacija šio pažado neįvykdė.“
Sulaikymai ir nusikalstamumas, žinoma, nėra tas pats. Teoriškai, nelegalūs imigrantai gali įvykdyti tiek pat nusikaltimų, kaip ir kiti žmonės, tačiau paprasčiausiai yra rečiau suimami. Tačiau sunku patikėti, kad policija būtų atlaidi dokumentų neturintiems atvykėliams.
Tyrimo metu gauti rezultatai yra panašūs ir į nuteisimo statistiką.
