Zalužno atleidimas – naujas karo etapas: „The Economist“ įspėja, kad Zelenskis „rizikuoja padaryti klaidų“

Kaip rašo leidinys, V. Zalužno pakeitimas Ukrainos sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu „atrodo lemtingas“. Šį sprendimą iš dalies galima paaiškinti lemiamu V. Zalužno vaidmeniu atremiant Rusijos pajėgas pirmosiomis invazijos dienomis, taip pat jo populiarumu tarp karių ir civilių.

„Skirtumai tarp aktoriaus, tapusio politiku, ir mūšiuose užgrūdinto vado iš dalies buvo susiję su kultūra ir asmenybe. Po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, šie skirtumai tapo nereikšmingi – tiesą sakant, jie netgi tapo privalumu“, – rašo „The Economist“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Tai nėra šou. Kiekvienas metras pažymimas krauju“: įsimintiniausios Valerijaus Zalužno citatos

Paaiškino, kaip Zalužno atleidimas gali atsigręžti prieš Zelenskį

Podoliakas paaiškino Zelenskio sprendimą atnaujinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę

„Generolo atleidimas iš pareigų <...> žymi naują lemiamą karo etapą, kuriame V. Zelenskiui gresia padaryti klaidų“, – įspėja „The Economist“.

Įtampa tarp lyderių

Leidinyje rašoma, kad kiekviena šalies pasipriešinimo sudedamoji dalis susitelkė į savo užduotį. Užuot vykdęs centralizuotą kontrolę, V. Zelenskis atliko „vyriausiojo patrioto, išreiškiančio savo tautos nuožmų atsisakymą pasiduoti Rusijos agresijos akivaizdoje“, vaidmenį. Tuo metu V. Zalužnas, kuris iš tikrųjų daugelį metų kariavo su Rusija, daugiausia dėmesio skyrė karinėms operacijoms.

Rusijos ir Ukrainos kariuomenėms įsitvirtinus, o fronto linijai sustingus, jų tarpusavio įtampa ėmė kenkti. Blogėjant V. Zalužno ir V. Zelenskio santykiams, kilo nesutarimų dėl to, ką daryti mūšio lauke. V. Zelenskis ir jo administracija laikė V. Zalužną atsakingą už nesėkmingą kontrpuolimą pernai vasarą. Jie norėjo, kad kariuomenė ruoštųsi naujoms atakoms, ir reikalavo parengti mūšio planus bei prisiimti nepopuliarią papildomų karių mobilizacijos naštą.

Tačiau, kaip rašo leidinys, V. Zalužnas ryžtingai nesutiko su V. Zelenskio sąlygomis. Generolas tikino, kad jo atsargumas po nesėkmingo pirmojo puolimo lėmė tai, kad jam pavyko išsaugoti karių gyvybes ir techniką. Jis tvirtino, kad negalėjo planuoti kito kontrpuolimo, nes nežinojo, kokiais ištekliais disponuoja. Be to, V. Zalužnas priešinosi mobilizacijai. Generolas teigė, kad mobilizuoti visuomenę yra politikų pareiga.

„Per karą politikai ir kariai neretai yra prastos nuomonės vieni apie kitus. Tačiau tai, kas iš tiesų pasmerkė V. Zelenskio ir V. Zalužno santykius, buvo besikeičiantis prezidento požiūris į tai, kad karas nulems, kokia šalimi turėtų tapti Ukraina“, – rašoma leidinyje.

Atleidimas turės politinių pasekmių

„The Economist“ taip pat primena, kad leidinio žurnalistai pirmą kartą pakalbino V. Zelenskį Kyjive, praėjus vos kelioms savaitėms po invazijos pradžios. Tuo metu prezidentas iškalbingai kalbėjo apie tai, kaip jo šalis kovoja už savo, kaip Europos demokratinės valstybės, likimą. Ukrainoje, sakė jis, gyvybė vertinama labiau nei teritorija. Tačiau pastaruoju metu V. Zelenskis nuolat daro pareiškimus, kad jo prezidentavimo tikslas – grąžinti visas okupuotas Ukrainos teritorijas.

Kaip pažymi leidinys, kai tapo „vis akivaizdžiau“, kad šis karinis tikslas „negali būti pasiektas“, V. Zelenskis darėsi vis nekantresnis savo generolo atžvilgiu. Jis ir jo pareigūnai jautė grėsmę dėl V. Zalužno populiarumo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis siekė centralizuoti valdžią.

„Zalužno atleidimas turės politinių pasekmių... Tie, kurie pažįsta generolą, nelaiko jo politiku, tačiau tokioje šalyje kaip Ukraina vienas ar kitas oligarchas neabejotinai vertins jį kaip priemonę savo ambicijoms įgyvendinti. 

Savo ruožtu Zelenskis turi būti pakankamai išsilavinęs, kad suprastų, jog jei jis ir jo administracija bandys nutildyti nepasitenkinimą (dėl Zalužno patraukimo – red.), jie pakenks politinei kultūrai, kurią bando išsaugoti. Esminis klausimas – ar Zelenskis sugebės pasinaudoti generolo Zalužno atleidimu ir pakeisti savo karo viziją“, – rašo leidinys.