MAD duomenimis, naudojami įvairiausi metodai: karinių laivų ir infrastruktūros sabotažas, kibernetinės atakos, bandymai šnipinėti karinį turtą. Be to, taikoma tikslinga dezinformacijos strategija, kuria siekiama sukelti visuotinį nepasitikėjimą ir paveikti viešąją nuomonę.
Anot M. Rosenberg, Vokietija vis dažniau tampa užsienio žvalgybos tarnybų dėmesio objektu, nes yra NATO kariuomenės judėjimo logistikos centras.
Primena šaltąjį karą
Pasak jos, Rusijos specialiosios tarnybos veikia metodais, primenančiais šaltąjį karą, bet dabar dar ir pasitelkdamos šiuolaikines technologijas.
Kremlius tikslingai užmezga ryšius su žmonėmis, turinčiais rusų šaknų ar ryšių su Rusija, siekdamos užsitarnauti jų pasitikėjimą. Į akiratį gali patekti netgi dvigubą pilietybę turintys vokiečiai kariai – juos gali bandyti verbuoti arba šantažuoti.
„Geriausia apsauga nuo šnipinėjimo – tai rimtas požiūris į grėsmę, atidus įtartino elgesio požymių stebėjimas ir savalaikis informavimas kompetentingų institucijų“, – pabrėžia M. Rosenberg.
Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais Vokietijos karinis jūrų laivynas susidūrė su gerokai padažinėjusiomis sabotažo operacijomis: sugadinti kabeliai, svetimkūniai varikliuose, alyva geriamajame vandenyje.
„Politico“ duomenimis, per metus įtartinų atvejų skaičius beveik padvigubėjo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!