Kaip rašo portalas, Vokietija siekia dalyvauti kovoje, kuri turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos Baltijos šalyse.
Pagal gautą informaciją, vokiečių kariai galėtų būti siunčiami ir į Lietuvą, tačiau tai bus nuspręsta NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepos mėnesį.
„Rytų partnerių pageidavimų, NATO turėtų papildomai siųsti karių prie sienos su Rusija“, - ketvirtadienį informavo portalas, remdamasis šaltiniais.
Ministras patvirtino
„Mes džiaugiamės tokiu Vokietijos apsisprendimu - tai yra stiprus solidarumo žingsnis padidinti mūsų saugumą. Mes jau kurį laiką siekiame, kad mūsų valstybės sąjungininkai dislokuotų bataliono dydžio vienetą. Man skambino gynybos ministrė ir patvirtino, kad jie tokį sprendimą yra padarę - tikriausiai sulauksime ir oficialių žinių“, - BNS sakė J.Olekas.
Anot jo, kalbama apie bataliono dydžio vienetą su visa parama - galutiniai sprendimai turėtų patvirtinti liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.
Kaip nurodo portalas, šiuos Vokietijos pasiūlymus Vokietijos kanclerė Angela Merkel pateikė NATO partneriams, už uždarų durų vykusiame mini viršūnių susitikimą Hanoveryje, kuriame dalyvavo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos lyderiai bei JAV prezidentas Barackas Obama.
Vokietijos Bertelsmanno fondo šią savaitę paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad 57 proc. Vokietijos gyventojų mano, jog jų šalis neturėtų siųsti karių ginti Baltijos šalių ir Lenkijos, jei jas užpultų Rusija. Už tai, kad Vokietijos kariai turėtų padėti gintis, tyrime pasisakė tik 31 proc. respondentų, 12 proc. neturėjo griežtos nuomonės.
Tyrimą užsakęs Vokietijos Bertelsmanno fondas teigia, kad tokias nuotaikas lemia vokiečių pacifizmas ir nuomonė, kad Rusija nekelia grėsmės. „Dėl istorinės patirties, nuogąstavimai dėl Vokietijos kariuomenės siuntimo į vietas, kurias anksčiau buvo užpuolusi ir okupavusi Vokietijos kariuomenė, gali būti dar stipresni“, - rašoma ataskaitoje.
Tyrime gyventojų taip pat buvo klausiama, ar NATO turėtų įkurti nuolatines bazes Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Neigiamai į šį klausimą atsakė 49 proc. respondentų, teigiamai - 40 proc., kiti neturėjo nuomonės.
