Manoma, kad serialas pagrįstas tikra istorija apie 1986 m. Pietų Korėjos bunkeryje laikytus įkaitus, rašo „Snopes“.
Kai „Netflix“ 2024 m. pabaigoje išleido antrąjį labai laukto serialo „Kalmaro žaidimo“ sezoną, jis tapo tikru hitu – per 10 dienų surinko daugiau nei 100 milijonų peržiūrų.
Šio Pietų Korėjos serialo kilmė ir įkvėpimo šaltiniai tapo diskusijų objektu. Vienas iš vyraujančių teiginių, kad serialas sukurtas pagal tikrus įvykius, esą 1986 m. įvykusius Pietų Korėjos bunkeryje, pavadintu „Brolių Namais“ (angl. „Brothers Home“).
Vienas asmuo rašė: „Instagram“ teigiama, kad „Brolių Namai“ yra tikroji „Kalmaro žaidimo“ versija. Aš niekur nerandu patikimos informacijos, tik pasakojimus socialiniuose tinkluose.“
Keletas archyvuotų „Facebook“ ir „Instagram“ įrašų taip pat tvirtina: „Kalmaro žaidimas“ buvo paremtas tikrais 1986 m. įvykiais. Viskas vyko Pietų Korėjos esančiame bunkeryje, kur žmonės buvo laikomi įkaitais ir turėjo dalyvauti keliuose žaidimuose, kad išgyventų. Vedėjas, turėjęs nežmoniškų ketinimų, niekada nebuvo rastas.“
Nors „Brolių Namai“ iš tiesų buvo Pietų Korėjos sulaikymo įstaiga, nėra jokių įrodymų, kad ji įkvėpė „Kalmaro žaidimą“. Serialo kūrėjas niekada neminėjo jokio ryšio su šia vieta, o įvairiuose interviu įvardijo kitus įkvėpimo šaltinius.
@mscharmie Did you know? The real story is called Brothers Home back in 1986 South Korea. They captured kids, homeless and force to work those who refused to were killed. #squidgame ♬ original sound - Tablewaresph
Serialo kūrėjas teigė, kad jį įkvėpė visai kiti dalykai
Pasak „Al Jazeera“, „Brolių Namai“ buvo įkurti pagal 1975 m. potvarkį, kurio tikslas – „išvalyti“ gatves ir modernizuoti šalį. Įstaiga buvo įsikūrusi Busane ir buvo viena iš dešimčių vadinamųjų „socialinės gerovės centrų“, kurie iš tiesų veikė panašiai kaip internavimo stovyklos.
Buvę kaliniai pasakojo apie bado, seksualinio smurto, kankinimų ir priverstinio darbo patirtis.
Tačiau įrašai, teigiantys, kad „Kalmaro žaidimas“ ir „Brolių Namai“ yra susiję, nepateikia jokių nuorodų ar įrodymų, kad panašūs žaidimai būtų vykę bunkeryje ar kad žmonės būtų buvę laikomi įkaitais.
Serialo kūrėjas ir režisierius Hwangas Dong-hyukas 2021 m. rugsėjį interviu žurnalui „Variety“ teigė, kad jį įkvėpė japoniškos komiksų knygelės su panašia tematika, taip pat vaikystėje žaisti korėjiečių žaidimai: „Atvirai kalbant, mane labai įkvėpė japoniški komiksai ir animacija. Kai pradėjau kurti, pats buvau sunkioje finansinėje padėtyje ir daug laiko praleidau kavinėse skaitydamas komiksus.“
Jis taip pat pridūrė: „Norėjau sukurti alegoriją apie šiuolaikinę kapitalistinę visuomenę, apie ekstremalią konkurenciją. Norėjau, kad veikėjai būtų realūs – tokie, kokius visi esame sutikę gyvenime. Žaidimai paprasti ir lengvai suprantami – tai leidžia žiūrovams susitelkti į personažus, o ne į taisykles.“
Kas vyko „Brolių Namuose“?
2020 m. „BBC Korean“ atliko išsamų tyrimą apie „Brolių Namų“ stovyklą ir parengė interviu su išgyvenusiuoju Han Jong-sun, kuris buvo pagrobtas būdamas vos 8 metų 1984-aisiais.
Daugelis kalinių buvo vaikai, laikomi nelaisvėje iki trejų metų. Stovykla buvo uždaryta 1987 m., kai 30 kalinių pabėgo ir atskleidė siaubingus įvykius pasauliui, rašo „Collider“.
Po Korėjos karo 1950 m. Pietų Korėja pradėjo sparčiai klestėti tik 1980-aisiais. Tačiau dėl artėjančių 1986 m. Azijos žaidynių ir 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių, kurios traukė tarptautinį dėmesį, šalyje imta keisti viešąjį įvaizdį.
1981 m. laiške tarp tuometinio prezidento ir premjero pasirodė nerimą keliantys žodžiai, paskatinę vadinamąjį „socialinį valymą“: „sunaikinti elgetavimą ir imtis apsaugos priemonių benamių atžvilgiu“. Vėliau buvo įkurta eilė „socialinės gerovės centrų“, kur žmonės, dažnai benamiai, buvo savavališkai uždaromi ilgam „pertvarkymui“ – bent jau taip buvo teigiama oficialiai.
Tačiau daugelis, įskaitant Han Jong-sun, stovyklose buvo laikomi ilgiau nei numatyta. „Pertvarkymas“ nebuvo prioritetas – vietoj to kaliniai buvo fiziškai, psichologiškai ir seksualiai kankinami.
Pasak visa tai išgyvenusio vyro, jie kasdien girdėdavo šauksmus ir matydavo mirštančius žmones, todėl stovyklą praminė „pragaru“.
Nepaisant deklaruoto „valymo“, tik apie 10 proc. kalinių iš tiesų buvo benamiai, likusieji buvo sulaikyti be aiškios priežasties, nes policijos pareigūnai buvo skatinami užpildyti stovyklas.
Kontrolės mechanizmai beveik neveikė, o iki šiol niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už šiuos žiaurumus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
