Savo jautrioje atsisveikinimo žinutėje 40-metis gydytojas rašė: „Draugai! Mano gyvenimo kelias jau baigiasi! Deja, mano liga pasirodė esanti klastingesnė ir jos eiga per pastaruosius porą mėnesių nepaliko man galimybių! Tačiau aš norėčiau perspėti visus, kurie yra gydomi – nenuleiskite rankų! Statistika yra toks užsispyręs daiktas, ir jūs net su mano diagnoze turite tikimybių pasveikti! Paprasčiausiai tuo tikėkite! Man tiesiog nepasisekė (žinutės autorius po šių žodžiu paliko „šypsenėlę“, – red. past.)“.
Tuomet jis primena, kad visuomet buvo savo šeimos ramsčiu ir saugotoju, todėl prašo, jeigu kas gali, paaukoti lėšų – „per daug pagalbos nebus“. Tuomet Andrejus Pavlenka padėkoja visiems, kad buvo kartu su juo ir palinkėjo visiems sėkmės.
Dirbdamas onkologu jis išmoko neperkelti kitų ligų istorijų į savo patirtis, todėl į periodiškai besikartojančius skausmus skrandžio srityje Andrejus nežiūrėjo rimtai. Manė, kad taip jaučiasi dėl sudėtingo darbo grafiko ir nereguliarios mitybos.
Vėliau Rusijos žiniasklaidai jis pripažino, kad jo tėvas taip pat mirė nuo skrandžio vėžio.
Vyras vartojo standartines priemones nuo skrandžio veiklos sutrikimų, tačiau tai nepadėjo. Tuomet teko atlikti gastroskopiją. Tuomet ir paaiškėjo, kad vyras turi auglį, o atlikta biopsija 2018-ųjų pavasarį patvirtino 3-ąją progresuojančio vėžio stadiją.
Nepaisant sudėtingo gydymo jis iki pat chemoterapijos kurso toliau tęsė savo darbą: operavo ir konsultavo pacientus. Net ir atlikus pilną skrandžio pašalinimo operaciją jis ir toliau ėjo į kliniką.
Visuomenės švietimo darbas
A. Pavlenka sukūrė tinklaraštį, kuriame dalijosi onkologijos problemomis, daug bendravo su žurnalistais, rašoma „Fontanka“. Savo pavyzdžiu stengėsi įrodyti kitiems ligoniams, kodėl būtina net ir vėlesnėse stadijose atlikti chemoterapiją ir kaip reiktų organizuoti gydymą, kad nebūtų praleista menkiausia galimybė pasveikti.
Apie onkologą net šešis mėnesius buvo filmuojamas dokumentinis filmas pasirodęs pavadinimu „Pusė Andrejaus Pavlenkos gyvenimo metų“. Filme pats A. Pavlenka, jo šeima, artimieji ir kolegos dalijasi savo išgyvenimais, mintimis ir kovos su sunkia liga istorija.
