Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi lapkričio 7 dieną parlamentui pareiškė, kad jėgos panaudojimas prieš savarankišką salą, į kurią pretenzijas reiškia Kinija, gali pateisinti karinį Tokijo atsaką.
Penktadienį Pekinas pareiškė, kad iškvietė Japonijos ambasadorių, o Tokijas savo ruožtu informavo, kad iškvietė Kinijos ambasadorių po netinkamo ir dabar jau pašalinto įrašo internete.
Tokijas vėliau pareiškė, kad jo pozicija dėl Taivano, esančio vos už 100 km nuo artimiausios Japonijos salos, nesikeičia.
Penktadienio vakarą paskelbtame internetiniame įraše Kinijos ambasada Japonijoje perspėjo savo piliečius nevykti į šią šalį.
„Pastaruoju metu Japonijos lyderiai pateikė akivaizdžiai provokuojančių pastabų dėl Taivano, smarkiai pakenkdami žmonių tarpusavio bendravimo atmosferai“, – teigiama „WeChat“ paskelbtame įraše.
Padėtis kelia „didelę grėsmę Kinijos piliečių Japonijoje asmeniniam saugumui ir gyvybei“, priduriama pranešime.
„Užsienio reikalų ministerija ir Kinijos ambasada bei konsulatai Japonijoje oficialiai primena Kinijos piliečiams artimiausiu metu vengti kelionių į Japoniją“, – pabrėžiama jame.
Reaguodamas į šį pareiškimą, Japonijos vyriausiasis kabineto sekretorius Minoru Kihara šeštadienį žurnalistams sakė, kad Pekino raginimas „nesuderinamas su strateginių ir abipusiai naudingų santykių skatinimu“, pranešė naujienų agentūra „Jiji Press“.
Ji sakė, kad Japonijos vyriausybė paprašė Kinijos imtis „tinkamų priemonių“.
Pekinas tvirtina, kad Taivanas, kurį Japonija buvo okupavusi dešimtmečius iki 1945-ųjų, yra jos teritorijos dalis, ir neatmetė galimybės panaudoti jėgą siekiant perimti salos kontrolę.
Kinija ir Japonija yra artimos prekybos partnerės, tačiau istorinis nepasitikėjimas ir trintis dėl teritorinių nesutarimų ir karinių išlaidų dažnai išbando šiuos ryšius.
Konservatyvių pažiūrų, griežta Kinijos kritikė S. Takaichi nuo praėjusio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, jau kiek sušvelnino savo retoriką.
Tačiau vos po kelių savaičių nuo jos administracijos darbo pradžios kaimynės vėl nesutaria.
Lapkričio 7-ąją kreipdamasi į parlamentą, S. Takaichi teigė, kad ginkluotas išpuolis prieš Taivaną galėtų pateisinti kariuomenės siuntimą į salą „kolektyvinės savigynos“ tikslais.
Jei Taivane susidarius nepaprastajai padėčiai prireiktų „karinių laivų ir jėgos panaudojimo, tai galėtų būti situacija, kelianti grėsmę (Japonijos) išlikimui, kad ir kaip ją vertintume“, sakė ji.
2015 metais priimtas saugumo įstatymas leidžia Japonijai tam tikromis sąlygomis, įskaitant aiškų pavojų šalies išlikimui, pasinaudoti teise į „kolektyvinę savigyną“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
