Marius Eidukonis
Po pastarųjų dienų įvykių Kijevo centre, kai specialiųjų policijos dalinių „Berkut“ buvo sužalotos dešimtys žmonių, ES vis garsiau pradėjo svarstyti sankcijų įvedimo Ukrainos oficialiajai valdžiai klausimą. Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas dr. Laurynas Kasčiūnas sakė, kad taikydamas sankcijas Briuselis turėtų prisiminti ankstesnes pamokas.
Apgalvotos sankcijos
„ES jau turi patirties taikant sankcijas Rytų Europoje. Jos buvo pritaikytos paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, tačiau žmogaus teisių gynėjai tokią politiką vadina ne sankcijomis, o tikslinėmis ribojančiomis priemonėmis“, – teigė L.Kasčiūnas. Jis pabrėžė, kad sankcijas nagrinėjantys mokslininkai vieningai teigia, kad sankcijos valstybei, kuri yra tarp dviejų integracijos erdvių, gali neveikti, nes jų taikymas šalį gali pastumti į konkuruojančios pusės glėbį. „Šiuo atveju ES, pritaikiusi sankcijas Ukrainai, galėtų ją pastūmėti į Rusijos pusę“, – dėstė pašnekovas.
Su tokiomis RESC eksperto mintimis sutinka ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, negalima beatodairiškai izoliuoti Ukrainos. „ES bendravimo su Baltarusija patirtis rodo, kad sankcijos yra veiksmingos tik tuomet, kai taikomos konkretiems žmonėms. Ekonominės sankcijos konkrečiai šaliai neturi norimo poveikio, nes įmonės, nutraukusios saitus su Vakarais, pasuka į Rytus. Apskritai manau, kad sankcijomis didžiuotis neverta. Tai turi būti paskutinė taikoma priemonė“, – teigė ministras. Visgi jis pripažino, kad neretai net diskusijos apie sankcijų taikymą gali pakeisti situaciją. JAV jau yra paskelbusios sąrašą asmenų iš Ukrainos, kuriems ribojamos galimybės gauti Jungtinių Valstijų vizą.
L.Linkevičius pabrėžė, kad vasario 10-ąją vyks ES užsienio reikalų tarybos posėdis, kuriame suplanuota kalbėti apie Rytų partnerystę, tad akivaizdu, kad bus paliesta ir įvykių Kijeve tema.
Persiskirstė stovyklos
Pasak L.Kasčiūno, prieš dabartinę Ukrainos valdžią nukreiptų ES ir JAV priemonių tikslas turėtų būti suskaldyti dabartinį Ukrainos elitą iš vidaus. „Mano manymu, ES turėtų kone daugiausia dėmesio skirti sankcijoms oligarchams, kurių visas finansinis kaipitalas, nekilnojamasis turtas yra Vakarų valstybėse“, – sakė pašnekovas. Pasak politologo, ES turi stengtis paveikti oligarchus, turinčius įtaką Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kad jie darytų spaudimą surengti pirmalaikius rinkimus ir neleisti sukurti Rusijos politinės santvarkos modelio Ukrainoje.
Didžiausias kliuvinys tą padaryti, pasak politologo, yra pasikeitusi tokių oligarchų laikysena – kad ir kas vyktų šalyje, jie lieka lojalūs prezidentui. Tokius pokyčius lėmė V.Janukovyčiaus patvirtintas šių metų biudžetas. Svarstant biudžetą dažnai buvo akcentuojama, kad, jį priėmus, dėl biudžeto deficito gali būti pakelti mokesčiai stambiajam verslui, tačiau po V.Janukovyčiaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiekto susitarimo dėl kreditavimo linijos ir gamtinių dujų kainos sumažinimo, oligarchai buvo nuraminti. Oligarchus paveikė ir žinia apie tai, kad bus didinamos išlaidos viešiesiems pirkimams, o tai lems, kad V.Janukovyčių palaikys dar daugiau stambiųjų verslininkų.
„Labai svarbu, kad JAV ir ES veiksmai būtų koordinuoti, o „Magnitskio sąrašo“ istorija rodo, jog tokia koordinacija gali būti sunkiai pasiekiama. Taip pat svarbu, kad sąrašas nebūtų uždaras: galėtų trumpėti, bet galėtų ir pasipildyti naujais veikėjais. Taip būtų sukurta paskata įvairiems galios centrams kurti alternatyvą prezidento dominavimui“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Reikia suprasti
Pašnekovas pabrėžė, kad Ukrainos klausimas išlieka sudėtingu galvosūkiu. „Svarbiausia, kad sankcijos nepadidintų Ukrainos priklausomybės nuo Rusijos. Imdamasi ribojančių priemonių politikos, ES turi itin gerai suprasti politinę santvarką ir jai įtaką galinčius daryti veiksnius. Turi būti aišku, kas gali priimti sprendimą vienose ar kitose situacijose, kas yra labiau priklausomas nuo vadinamosios V.Janukovyčiaus „šeimos“, o kas pajėgus imtis savarankiškų sprendimų“, – sakė RESC ekspertas.
Pasak jo, todėl reikalinga rimta Ukrainos politinio ir ekonominio elito analizė, kuri jau senokai buvo daryta. „Tačiau pirmiausia ES turi atsisakyti vis labiau tarsi neįgalumo pateisinimas skambančios „ES nesiruošia mokėti už Ukrainą daugiau nei Rusija, nes tai prieštarauja europinėms vertybėms“ tezės, o imti planuoti realią politiką Kijevo atžvilgiu“, – dėstė politologas.
Jis pridūrė, kad dabar, kai Ukrainą krečia tokie neramumai, pasigenda aktyvios Vakarų šalių politikų pozicijos. „Iki naujųjų metų Nepriklausomybės aikštėje protestai buvo panašūs į šventę, į sceną lipo įvairiausi politikai šaukdami, kad Ukraina yra Europos dalis, ir panašiai, tačiau dabar tokių balsų, kai jų tikrai reikia, nebegirdime“, – teigė L.Kasčiūnas.
