Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nepasiduos, jo žodžiais, „teroristinei grėsmei“ ir paragino Rusiją nebesikišti į šalies reikalus.
„Teroristai peržengė ribą. Jie ima įkaitais ir žudo Ukrainos patriotus. Mes vėl tęsiame antiteroristinę operaciją, kuri skirta taikiems gyventojams apginti, – sakė O.Turčynovas per televiziją – Mes nesitrauksime, mes kovosime toliau“.
„Reikalaujame, kad Rusijos Federacija liautųsi kišusis į Ukrainos vidaus reikalus, nutrauktų nuolatinius grasinimus bei šantažą ir atitrauktų savo karius nuo mūsų šalies rytinės sienos“, – sakė jis.
„Rusija perėjo nuo viešų grasinimų prie demonstratyvaus karinių pajėgų koncentravimo prie rytinės (Ukrainos) sienos, – kalbėjo O.Turčynovas. Rusijos Federacija koordinuoja ir atvirai palaiko žudikus teroristus, kurie veikia su ginklu rankose mūsų šalies rytuose. Neturėdama jokio pagrindo, Rusijos vadovybė leidžia sau įžūliai kištis į Ukrainos vidaus reikalus“.
„Rusija valstybės lygmeniu palaiko terorizmą mūsų šalyje kaip tik tuo metu, kai Rusijos piliečiai nuolat kenčia nuo teroristų išpuolių savo teritorijoje. Karai, teroro aktai, regioninis separatizmas – tai žinomos Rusijos problemos, kurias dabar mėginama dirbtinai perkelti į Ukrainą“, – sakė O.Turčynovas.
„Mes reikalaujame nutraukti šantažą ir atitraukti savo kariuomenę. Mes kartu įstengsime apginti savo šalį. Su mumis teisybė, su mumis Dievas, su mumis Ukraina“, – pareiškė jis baigdamas savo kreipmąsi.
(papildyta 18.00)
Kijevo valdžios veiksmai rytinėje Ukrainoje kelia abejonių dėl artėjančių prezidento rinkimų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Panaši įvykių eiga Ukrainoje, panašūs nusikalstami veiksmai tų, kurie yra Kijeve, pirmiausia kelia labai rimtą klausimą dėl rinkimų, kurie turi vykti gegužę, teisėtumo“, – pareiškė D.Peskovas žurnalistams.
Jis priminė, kad V.Putinas ketvirtadienį viename žiniasklaidos forume Sankt Peterburge tiksliai įvertino įvykius Ukrainoje. „Svarbiausia yra būtent ginkluotųjų pajėgų panaudojimas prieš šalies tautas“, – pareiškė jis.
(papildyta 16.41) Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad dėl padėties Ukrainos pietryčiuose Rusijoje prasidėjo mokymai.
„Jėgos aiškiai nelygios, – sakė jis prieš karinės žinybos kolegijos posėdį. – Mostas ginklo panaudojimui prieš taikius savo šalies gyventojus jau parodytas. Jeigu šiandien ši karinė mašina nebus sustabdyta, bus daugybė žuvusiųjų ir sužeistųjų. Neskatina dėl Ukrainos (susidariusios) padėties normalizavimo ir paskelbti NATO mokymai Lenkijos ir Baltijos šalių teritorijoje“.
„Mes priversti reaguoti į tokią situacijos raidą“, – pridūrė ministras.
„Nuo šios dienos, – pareiškė jis, – rajonuose prie sienos su Ukraina prasidėjo Pietų ir Vakarų karinių apygardų bendrų junginių batalionų taktinių grupių mokymai. Kariai pratinasi žygiuoti savo eiga ir išsiskleisti paskirtų užduočių vykdymui“.
„Dar, – pridūrė S.Šoigu, – aviacija atliks skrydžius veiksmams tobulinti netoli valstybės sienos“.
(papildyta 15.31) Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė turi teisę ginti šalies suverenumą, tačiau paragino visus šalį krečiančio konflikto dalyvius stengtis švelninti šią krizę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Kijevo kariniai veiksmai rytų Ukrainoje turės „pasekmių“, o Briuselis paragino iš paskutiniųjų stengtis, kad būtų vykdomas praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytas susitarimas.
„Visiškai pasitikime Ukrainos vyriausybe, kad ji įgyvendins Ženevos susitarimą“, – sakė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovas Michaelas Mannas (Maiklas Manas).
„Mes pripažįstame Ukrainos teisę imtis teisėtų veiksmų savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“, – sakė M.Mannas.
Pasak jo, visos Ženevos sutarties šalys – Briuselis, Vašingtonas, Maskva ir Kijevas – turėtų „daryti viską, kas tik įmanoma, kad padėtis būtų deeskaluota“.
ES diplomatijos vadovės atstovas nurodė, kad visos šalys įsipareigojo „panaudoti savo įtaką“ kovotojams nuginkluoti ir padėti vyriausybei susigrąžinti užimtų pastatų ir rajonų kontrolę“.
„Pastarieji įvykiai tam tikrais atvejais parodo..., kad ne visi yra pasiryžę laikytis“ sutarties, sakė M.Mannas ir pridūrė, jog diplomatinis problemos sprendimas yra vienintelis būdas judėti į priekį.
Paklaustas apie sankcijų Maskvai sugriežtinimo galimybę krizės paaštrėjimo atveju, M.Mannas atsakė, jog ES ieško galimų naujų priemonių, tačiau jų įvedimas priklausys nuo įvykių vietoje.
„Nėra jokių griežtų ar skubių terminų“, – sakė jis.
Europos Sąjunga (ES) jau yra paskelbusi beveik 40 Ukrainos ir Rusijos pareigūnų, tarp kurių esama artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sąrašą, kuriems neišduodamos ES vizos, o jų finansinės lėšos Europos bankuose įšaldytos.
ES lyderiai taip pat nusprendė išnagrinėti griežtesnių priemonių, tarp jų ir ekonominių, taikymo galimybes, tačiau dėl nuomonių skirtumo galutinio sprendimo Bendrija dar nepriėmė.
V. Putinas išsakė savo nuomonę apie karinę operaciją Slavianske
Jeigu Kijevas iš tiesų nusprendė panaudoti kariuomenę Slavianske, tai yra labai rimtas nusikaltimas prieš savo tautą, pareiškė Rusijos prezidentas V. Putinas.
„Jeigu iš tiesų šiandienis režimas Kijeve panaudojo kariuomenę prieš šalies gyventojus, tai, be jokių abejonių, labai rimtas nusikaltimas prieš savo tautą", – pareiškė Rusijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad informaciją, kaip ir kiti, apie šiandieninius įvykius Ukrainoje sužinojo iš žiniasklaidos.
Rusija sako neplanuojanti įvesti savo pajėgų į Ukrainą
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva neplanuoja siųsti savo pajėgų į neramumų krečiamą Ukrainos rytinį regioną.
„Buvo (užsienio reikalų ministro) Sergejaus Lavrovo ir prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, kad mes neketiname įvesti pajėgų į rytų Ukrainos teritoriją. Kiek žinau, jokių kitokių pareiškimų šiuo klausimu nebuvo padaryta“, – jis sakė žurnalistams.
Ukrainos valdžia nevykdo įsipareigojimų nuginkluoti radikalius judėjimus ir juos įteisina, sako Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė nevykdo praeitą savaitę Ženevoje sudaryto susitarimo nuginkluoti radikalias grupuotes ir stengiasi jas įteisinti.
„Mes dalyvavome Ženevos susitikime, pasirašėme ten tam tikrus susitarimus, kurių esmė – jog abiejose pusėse reikia nuginkluoti žmones, atlaisvinti administracinius pastatus ir taip toliau. Kas vyksta? Nei (ultranacionalistinis judėjimas) „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), nei jokios kitos radikalios organizacijos nenuginkluojamos; Kijeve niekas nieko neatlaisvina. Priešingai, tas grupuotes pradėjo legalizuoti“, – V.Putinas sakė Sankt Peterburge vykstančiame žiniasklaidos forume.
„Reikia eiti ne šiuo keliu, o (skatinti) dialogą tarp visų šalies gyventojų, kad ir kur jie gyventų“, – pridūrė prezidentas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
