Ukrainos policija kartu su užsienio sąjungininkų pagalba šiuo metu bando susekti minėtą programišių grupę.
Tarptautinės organizacijos ir saugumo komandos iš viso pasaulio atidžiai stebi situaciją Ukrainoje, kurioje prasidėjo vieni pavojingiausių kibernetinių išpuolių istorijoje. 2017 metų birželį šaliai smogė virusas „NotPetya“ - jis paralyžiavo valstybinių institucijų ir įmonių darbą šalyje, o tuomet išplito visame pasaulyje sukeldamas milijardinius nuostolius.
„Faktas, jog Ukrainos valdžia apie tai prabilo viešai, rodo, jog išpuolio yra bijoma ir norima įspėti žmones iš anksto“, - tvirtina kibernetinio saugumo kompanijos ekspertas Jaime'as Blasco'as.
Valstybės sienos nepadeda sustabdyti kibernetinio puolimo, taigi naujoji grėsmė gali paplisti visame pasaulyje, prideda ekspertas.
Nuo metų pradžios Ukrainos policija jau aptiko ne vieną atvejį, kuomet pavojingi virusai keliavo netgi valstybinių institucijų siųstais elektroniniais laiškais. To buvo pasiekta prieš tai įsilaužus į institucijų sistemas arba sukuriant puslapius, kuri buvo itin panašūs į valstybinius.
Pasak S.Demediuko, programišiai bando apeiti apsaugą užkrėsdami atskirus failus virusais, kurie su jais į taikiniu tapusius tinklus patenka dar neaktyvuoti.
„Jau identifikuotų virusų ir ankstesnių atakų analizė leidžia teigti, kad yra ruošiamasi vienam dideliam, išskirtiniam išpuoliui“, - tikina pareigūnas.
Kijevas dėl didelio masto kibernetinių atakų nuo 2014 metų kaltina Rusiją – po Krymo atplėšimo išpuoliai vertinti kaip „hibridinio karo“ prieš Ukrainą dalis. Vėliau kai kurie išpuoliai sutapo su Ukrainos šventėmis. Dėl to tvirtinama, kad naujausias išpuolis gali įvykti šį ketvirtadienį – per Ukrainos Konstitucijos dieną – arba per rugpjūtį švenčiamą Nepriklausomybės dieną. Rusija visus jai metamus kaltinimus neigia.
Dėl 2017 metais siautėjusio „NotPatya“ viruso kartu su Ukraina Rusiją kaltino ir JAV bei Jungtinė Karalystė. Anot S.Demediuko, dabar ruošiamos atakos mastas galėtų būti panašaus dydžio kaip ir „Not Petya“ atveju.
„Neabejojama, kad tokia programišių veikla sulaukia valstybinės paramos, nes veiksmai yra apibūdinami kaip itin daug kainuojantys ir išskirtinai sinchronizuoti. Toks scenarijus be valstybinės paramos nėra įmanomas. Dabar kalbame būtent apie Rusijos Federaciją. Viskas, ką iki šiol matėme, viskas, ką iki šiol pavyko perimti – 99 procentai pėdsakų veda į Rusiją“, - aiškina S.Demediukas.
Kremlius šia tema nereaguoja į jokias užklausas.
Šiuo metu Ukraina su užsienio sąjungininkų pagalba yra kur kas labiau pasiruošusi kovoti su tokiomis atakomis nei anksčiau. Ypatingos pagalbos buvo sulaukta iš JAV, Didžiosios Britanijos ir NATO. Tačiau kai kurios Ukrainos kompanijos vis dar nėra sutvarkę savo kompiuterių po „NotPetya“ atakos.
„Mes skelbiame aliarmą ir primename, kad žmonės privalo būti labai atsargūs ir patikrinti savo kompiuterius“, - visiems primena S. Demediukas.
Naujienos apie galimą ataką paskelbtos tuo metu, kai Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas turėtų patvirtinti 35 milijonų svarų paramą Ukrainai – ji skirta kovai su Rusijos įtaka šalyje. Pinigai skirti paremti Ukrainos gynybos reformą, skatinti su taika susijusias iniciatyvas ir eliminuoti korupciją, nurodo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija. Pagalbos pakete taip pat numatyti 5 milijonai svarų, kurie skiriami kovai su Kremliaus dezinformacijos kampanija. Šiuo metu Jungtinė Karalystė jau padeda pagrindiniam Ukrainos transliuotojui, šalies mokyklose stiprinamas atsparumas Kremliaus dezinformacijai, etc.
„Kadangi Rusija ir toliau stengiasi destabilizuoti Ukrainą, o Krymo okupacija tebesitęsia, Britanija turi parodyti kelią į saugią ir klestėjimą žadančią ateitį. Todėl ir toliau tieksime paramą, kuri leis toliau tęsti progresyvų reformų procesą, pradėtą 2014 metais. Tokių veiksmų priežastis – ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumas ir gerovė“, - tvirtina B.Johnsonas.
