Viena iš svarbiausių užduočių naujajai Japonijos vyriausybei yra būtinybė išspręsti sparčiai mažėjančios darbo jėgos klausimą. Japonijos visuomenė sensta ir mažėja itin pavojingu tempu. Prognozuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos japonų smažės per pusę.
Tad BBC klausia, kaip naujoji vyriausybė spręs darbo jėgos trūkumo problemą.
Visų pirma vyriausybė planuoja iki 25 tūkst. jenų (270 dolerių) per mėnesį padidinti išmokas vaikams. Viliamasi, kad tai paskatins japonų šeimas turėti daugiau vaikų.
Tačiau, jei ši programa nesuveiks, yra dar dvi galimos išeitys – kurti daugiau robotų, kurie atliktų darbą už žmogų, arba įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.
BBC korespondentas Robertas Lustigas apsilankė Arajui Šadirui priklausančioje robotų parduotuvėje. Robotai su vyriškiu kalbėjo ir jam dainavo lygiai taip pat kaip jie tą galėtų daryti ir vienišiems senoliams. A. Šadiro pripažino, kad visų geriausia yra turėti giminių ar tikrų draugų, tačiau, jei nėra kito pasirinkimo, robotas nėra pati blogiausia išeitis.
Robotai jau naudojami socialinei ir medicininei priežiūrai. Yra sukurti robotai, kurie gali iškelti pacientą iš lovos, panešti jį, jei reikia. Be to, robotai dabar netgi gali darbuotis ligoninės priėmimo skyriuje ar padėti chirurgams operacijos metu.
Tačiau galbūt labiau apsimokėtų importuoti darbo jėgą iš užsienio? Čia reikia pabrėžti, kad Japonijoje iš užsienio atvykusios darbo jėgos procentas yra pats mažiausias iš visų pagrindinių išsivysčiusių pasaulio ekonomikų. Imigrantai čia sudaro vos 2 proc. darbo jėgos, kai tuo tarpu JAV šis skaičius siekia 15 proc., o Didžiojoje Britanijoje – 10 proc.
Daugiausiai imigrantų į Japoniją atvyksta iš Korėjos ir Kinijos. Dauguma jų atvyksta pagal vyriausybės finansuojamą 3 metų apmokymo programą, kuria siekiama šiuos darbuotojus išmokyti naujų įgūdžių, kuriuos jie vėliau pritaikytų grįžę namo.
Tačiau kai kurie migrantai teigia, kad apmokymai dažnai tebūna tik galimybė išnaudoti menkai apmokamą, iš svetur atvykusią darbo jėgą. Vienas imigrantas iš Kinijos pripažino buvęs apgautas, kai vietoje apmokymų jam buvo pasiūlyta rinkti braškes.
Tiesa, kiti imigrantai susidūrė su visiškai kitokia patirtimi. Verslininkas iš Indijos Jagmohanas Chandranis Japonijoje gyvena jau daugiau nei 30 metų. Jis vadovauja arbatą importuojančiai kompanijai ir turi savą restoraną.
Tad ką rinksis Japonija – robotus ar imigrantus? R. Lustigas prognozuoja, kad veikiausiai bus bandoma derinti abu dalykus. JT prognozuoja, kad iki šio amžiaus vidurio Japonijoje gyvens daugiau nei 1 mln. vyrensių nei 100 metų žmonių. Kažkam reikės jais rūpintis.
