Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pažymėjo, kad mainais į Turkijos bendradarbiavimą užkertant kelią atvykti į Europą 2,2 mln. pabėgėlių, kurie šiuo metu jau yra šioje šalyje, bus suteiktas postūmis Ankaros deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje.
Turkijos vyriausybės vadovas Ahmetas Davutoglu sakė, kad tai „istorinė diena“, ir pažadėjo, kad jo šalis laikysis savo pažadų, nepaisant kai kurių Bendrijos narių reiškiamo skepticizmo.
„Tikimės didžiulio žingsnio į priekį keičiant žaidimo taisykles pastangose pažaboti migrantų, kurie atvyksta į ES per Turkiją, srautą“, - sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją su A.Davotuglu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu.
„Taip pat padidinsime savo pagalbą sirų pabėgėliams Turkijoje per naują 3 mlrd. eurų vertės Pabėgėlių priemonę (Refugee Facility)“, - pridūrė buvęs Lenkijos premjeras.
Turkijos pažanga vykdant susitarimo sąlygas bus vertinama mažiausiai kartą per mėnesį, nurodė D.Tuskas.
Teisių klausimai – nepamiršti
Daug metų Briuselio ir Ankaros santykiuose jaučiamas įtarumas, taip pat Europos susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje bei jos vaidmens Sirijos konflikte, įskaitant rusų karo lėktuvo numušimą praėjusią savaitę, komplikavo šias derybas.
J.-C.Junckeris pabrėžė, kad trys milijonai eurų „nėra skiriami be jokių sąlygų“.
Jis taip pat pridūrė, kad nepaisant pasiekto susitarimo, „mes nepamiršome nuomonių skirtumų su Turkija dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės, ir grįšime prie jų“.
Du turkų žurnalistai, apkaltinti „šnipinėjimu“ dėl savo straipsnių apie Ankaros esą vykdomą ginklų tiekimą Sirijos sukilėliams, šeštadienį paragino ES nesileisti į kompromisus teisių klausimu.
A.Davutoglu, susitikime pavadavęs prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, sakė, kad pasiektas susitarimas „suteiks naujos energijos“ Turkijos prisijungimo prie ES procesui, kuriame faktiškai nepasiekta pažangos nuo 2005 metų, kai jis buvo pradėtas.
„Tai istorinė diena ir istorinis susitikimas - pirmasis tokio pobūdžio susitikimas per 11 metų“, - sakė Turkijos premjeras.
„Turkija vykdys visus savo pažadus pagal bendrą veiksmų planą“, - sakė jis ir pridūrė, kad „šie 3 mlrd. eurų bus išleisti pabėgėliams Turkijoje, jie nėra skirti Turkijai“.
Karui Sirijoje pakursčius migraciją, šiemet į ES jau atvyko maždaug 850 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 3 500 žuvo ar dingo per šią didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo Europos pabėgėlių krizę.
Turkija yra pagrindiniai migrantų ir pabėgėlių vartai į Europą, ir Vokietija siekė šio viršūnių susitikimo, nes tapo pagrindiniu daugumos į bloką atvykstančių žmonių kelionės tikslu.
Postūmis Turkijos prisijungimo prie ES procese
Pagal pasiektą susitarimą, Turkija įsipareigojo imtis tam tikrų žingsnių, įskaitant griežtesnę kovą su prekeiviais žmonėmis ir bendradarbiavimą su ES dėl žmonių, kurie pripažįstami netinkančiais gauti pabėgėlio statusą, grąžinimo.
Mainais bus paspartintas Turkijos prisijungimo prie ES derybų procesas, kuriame per dešimtmetį pavyko uždaryti tik vieną iš 35-ių vadinamųjų derybinių skyrių.
ES sutiko iki gruodžio vidurio pradėti derybas dėl 17-ojo Turkijos prisijungimo proceso skyriaus, apimančio ekonomikos ir pinigų politiką. Taip pat buvo sutarta kasmet rengti po du ES ir Turkijos viršūnių susitikimus.
Tačiau viršūnių susitikimo išvadose sąmoningai labai miglotai kalbama apie ateities žingsnius, nurodant, kad pasirengimas naujų stojimo proceso skyrių atidarymui prasidės per pirmuosius tris 2016 metų mėnesius. Ankstesniame išvadų projekte buvo minimi penki skyriai, tačiau galutiniame variante apie juos nebeužsimenama.
Briuselis taip pat įsipareigojo iki 2016 metų spalio liberalizuoti taisykles dėl vizų Turkijos piliečiams, vykstantiems į ES Šengeno zonos, kurios viduje žmonės gali laisvai judėti, netikrinami prie sienų, valstybes. Tai buvo vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų.
Derybas komplikavo kai kurių Bendrijos narių, ypač Kipro, pasipriešinimas, turint galvoje ne vieną dešimtmetį tvyrančią įtampa santykiuose su Turkija dėl šios padalytos Viduržemio jūros salos.
Bendradarbiavimas su Turkija stiprinimas Europoje tvyrant migrantų krizės pakurstytam nerimui dėl saugumo, kurį smarkiai padidino lapkričio 13 dieną Paryžių sukrėtusios teroro atakos, nusinešusios 130 gyvybių. Atsakomybę už jas prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“.
