JAV Atstovų Rūmai šeštadienį priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Ukrainai ir sustiprinta Izraelio gynyba.
Pagal vieną įstatymo projektą apie 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) būtų panaudoti Kinijos įtakai atsverti. Pekinas teigia, kad Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis, ir yra pažadėjęs perimti demokratinę salą savo kontrolėn.
Taivano gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad apie 1,9 mlrd. dolerių (1,78 mlrd. eurų) numatyta salos karinei įrangai ir mokymams, o dar 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų) bus panaudoti „užsienio kariniam finansavimui“ regiono šalims, įskaitant Taivaną.
Paramos paketai priimti likus kelioms dienoms iki JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizito į Kiniją, kuriuo tikimasi paspausti Pekiną apriboti karo meto paramą Rusijai.
„Taikus ir stabilus Taivano sąsiauris yra vienas svarbiausių raktų į taiką ir klestėjimą pasaulyje“, – pirmadienį sakė Taivano premjeras Chen Chien-jenas.
„Taivanas ir toliau bendradarbiaus su šalimis bendramintėmis, įskaitant Jungtines Valstijas, ir visomis laisvosios demokratijos šalimis [...], kad būtų užtikrinta taika ir laisvė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir kad Taivano sąsiaurio zona taptų stabilesnė“, – pridūrė jis.
Šis 180 km ilgio vandens kelias skiria Taivaną nuo Kinijos ir yra vienas judriausių laivybos kelių pasaulyje.
Tai taip pat yra įtampos tarp Pekino ir Taibėjaus židinys. Nuo 2016 metų, Taivano prezidentei Tsai Ing-wen atėjus į valdžią, Pekino ir Taibėjaus santykiai smarkiai pašlijo.
Tsai Ing-wen atsisakė pripažinti Pekino pretenzijas į salą, sakydama, kad Taivanas „jau nepriklausomas“, ir per dvi savo kadencijas padidino salos gynybos išlaidas.
Jos biuras sekmadienį padėkojo JAV Kongresui už minėtų įstatymų projektų patvirtinimą, „rodantį, kad Jungtinių Valstijų saugumo įsipareigojimai Taivanui yra aiškus abiejų partijų konsensusas“, teigė prezidentės atstovė spaudai Olivia Lin.
Vašingtono vyriausiojo diplomato A. Blinkeno kelionė žymi JAV ir Kinijos trinties, kuri išaugo valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui, sumažėjimą.
Svarbiausias jo darbotvarkės klausimas bus tai, ką JAV pareigūnai vadina dideliu Kinijos postūmiu, padėjusiu Rusijai įgyvendinti didžiausią nuo sovietinių laikų militarizaciją vykstant karui Ukrainoje.
Tačiau Pekinas nuolat reiškė pyktį dėl tarptautinės paramos Taibėjui ir kaltino JAV kišimusi į jo reikalus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
