Kadangi ekonominė krizė stumia Europos Sąjungos narių vyriausybes vis labiau „į kairę“, adekvačiai daugiau diskutuojama ir apie galimybes ateityje surinkti mokesčius ir išlaikyti stabilią pensijų sistemą.
„Mes ne tik turime atlaikyti finansinę krizę, bet ir spręsti „senstančios Europos“ problemą, tuo labiau, kad pensijinio amžiaus žmonių vis daugėja, todėl negalima atidėlioti pensijų sistemos bei sveikatos apsaugos reformų,“ - pabrėžė ir Čekijos finansų ministras M. Kalousekas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES
Dar vienas aukštas pareigūnas – ekonomikos komisijos narys J. Almunia taip pat akcentavo, kad jis gavo patikinimą iš Švedijos (kuri pirmininkaus sekantį pusmetį), kad šiems klausimams bus skirta ypač daug dėmesio.
„Švedijos ministras A. Borgas pabrėžė, kad „senstančios Europos“ problema bus viena iš svarbiausių darbotvarkės sudėtinių dalių,“ – viešai pareiškė J. Almunia.
Šie teiginiai įgauna dar didesnę reikšmę po 2009 m. Europos Komisijos ataskaitos, kurioje akcentuojamas gyventojų senėjimo pavojus ir raginama jau dabar imtis struktūrinių pakeitimų. Vis dėlto situacija išlieka pakankamai nevienareikšmiška – M. Kalausekas, kaip ir jo vyriausybė, buvo atstatydinta Čekijos politikų, todėl jis negali imtis reikšmingų sprendimų. Naujoji Čekijos vyriausybė vadovavimą savo šaliai (tuo pačiu ir pirmininkavimą ES) pradės tik šį savaitgalį, todėl svarbių sprendimų kol kas nebus.
Be to, pensijų sistemai įtakos turi ne tik greitas visuomenės senėjimas, bet ir sparčiai auganti bedarbystė. Paskutiniais Europos Komisijos skaičiavimais, bedarbystė Europos Sąjungoje gali siekti 9.4 procentus 2009 metais ir net 10.9 procento 2010. Ketvirtadienį Europos Komisijos, profsąjungų, pramonės atstovai, čekų, švedų, ispanų ir kitų šalių politikai susitiko Prahoje. Visi šie atstovai parengė įvairius pasiūlymus, kaip spręsti ES kamuojančias problemas.
ES politikai taip pat pabrėžia, kad galbūt šiame susitikime ir pavyks rasti vieną ar kitą konkretų sprendimą, kaip įtakoti visos Europos socioekonominę sritį suteikiant galimybę tiek privačiam kapitalui, tiek ir darbuotojams užsitikrinti stabilią veiklos ir darbo aplinką.
Galbūt atsižvelgdami į sudėtingą Čekijos situaciją, kai šios šalies vyriausybei pareikštas nepasitikėjimas, Europos politikai sugebės būti vieningi bei priimti tikrai reikalingus sprendimus. Tuo labiau, kad sprendimų ir idėjų pateikiama išties nemažai. Reglamente akcentuojamos ir naujos taisyklės draudimo bendrovėms, kredito reitingo agentūroms, elektroniniam pinigų perkėlimui muitų mokesčiams Europos Sąjungos viduje.
Sudėtinga spėlioti, kiek Prahos susitikimas įtakos ES socioekonomines tendencijas ir pokyčius. Šiaip ar taip, Švedija turės perimti pirmininkavimą pakankamai sudėtingu visai Europai momentu, o Prahos nutarimų ko gero neužteks, norint įveikti nedarbą ir demografinius pokyčius. Todėl reikia tikėtis, kad švedų diplomatinė patirtis padės ES išbristi iš susidariusios situacijos.
