Švedija, pirmininkaujanti Europos Sąjungai (ES) jau spalį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime sieks išsiaiškinti, ar diskusijos dėl institucinių klausimų neužgožia pagrindinių ES vidaus bei užsienio politikos reikalų. Tuo labiau, kad Švedija tikisi Lisabonos sutarties galutinės pergalės, kas leistų nukreipti pastangas į kitas ES veiklos sritis.
Tai reiškia, kad švedai tikisi sėkmingo airių balsavimo referendume dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Jei Airija parems Lisabonos susitarimą, Europos Sąjungai pirmininkaujanti Švedija galės lengviau atsikvėpti – nebereiks tiek dėmesio skirti Lisabonos sutarties klausimams, todėl didesnes pastangas bus galima nukreipti į praktinį įgyvendinimą, socioekonomines sritis ar ES užsienio politikos prioritetus.
Be to, spalį vyksiančio ES aukščiausio lygio susitikimo pabaigoje bus tvirtinamos Europos Komisijos (EK) narių, naujojo ES užsienio reikalų vadovo bei Europos Vadovų Tarybos pirmininko kandidatūros. Susitikime taip pat numatoma aptarti tokius visai Europai svarbius akcentus, kaip Lisabonos sutartis (jei ji bus paremta airių balsais referendume spalį) turėtų veikti visos ES mastu.
Vis dėlto, didžiausias dėmesys, kaip jau minėta, bus skiriamas ES veiklos kryptis ir užsienio politikos gairėms. Dalis europarlamentarų išreiškia susirūpinimą, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus sudėtinga apibrėžti ES prezidento kompetencijas pirmininkaujančių šalių atžvilgiu. Taip pat diskutuojama, kaip naujajam Užsienio reikalų ministrui pavyks dalintis kompetencijomis su EP, turinčiu šiam postui parlamentinę priežiūrą.
Vis dėlto, kaip pabrėžė ir europarlamentarė S. Malmstrom, daug klausimų net ir po šio susitikimo gali likti neaiškūs – ne tik todėl, kad Švedija negali atvirai įtakoti nuomonės dėl vienų ar kitų jautrių klausimų tarp valstybių narių, bet ir dėl to, kad Airijos referendumo rezultatai nėra aiškūs – dauguma šios šalies gyventojų dar tvirtai neapsisprendę, pritarti Lisabonos sutarčiai ar ją atmesti referendumo metu.
Vis dėlto, jei airiai pritars Lisabonai, Švedija pasiryžusi išsamiai aptarti naujų diplomatinių tarnybų steigimo bei finansavimo klausimus. Tuo labiau, kad Briuselis jau senokai mąsto apie naujų pareigybių steigimą po Lisabonos sutarties ratifikavimo, šių pareigybių finansavimą bei kompetencijų priskyrimą joms.
Tačiau ir EP atstovaujanti S. Malmstrom pareiškė, kad Europos Sąjunga pastaruoju metu per daug dėmesio skyrė organizaciniams, instituciniams klausimams, o per mažai nagrinėjo tas sferas, kurios ypač rūpi europiečiams ir įtakoja jų kasdienį gyvenimą. EP deputatė taip pat paragino savo kolegas jau šį mėnesį, nelaukiant spalio, balsuoti už J.M. Barroso kandidatūrą.
„Šiais sudėtingais laikais reikia skirti didelį dėmesį ekonominės krizės, klimato kaitos klausimams. Tik stipri ES gali užimti pirmaujančias pozicijas pasaulinės politikos arenoje“ paskelbė Švedijai Europos Parlamente atstovaujanti S. Malmstrom.
