ES turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp saugumo užtikrinimo ir pagrindinių teisių apsaugos, pabrėžė į šią savaitę vykusį Jungtinį parlamentinį posėdį susirinkę europarlamentarai ir nacionalinių parlamentų atstovai. Jų dėmesio centre buvo naujoji Stokholmo programa, kuria siekiama tobulinti bendradarbiavimą piliečių teisių, demokratinės atskaitomybės bei saugumo užtikrinimo srityse.
Antradienį Briuselyje surengtame Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų susitikime pavadinimu „Pilietinės Europos kūrimas“ kalbėta apie glaudesnį ES šalių bendradarbiavimą teisminiuose reikaluose, išlaikant skirtingas nacionalines tradicijas ir užtikrinant žmogaus teises.
Gruodžio 1-ąją įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, plėsis EP ir nacionalinių parlamentų vaidmuo laisvės, saugumo ir teisingumo klausimuose.
Lisabona: europiečių teisių sąvadas
Piliečių laisvių komiteto pirmininkas Juanas Fernando López pabrėžė, jog Lisabonos sutartis ir jos Pagrindinių teisių chartija „išplės ir praturtins“ valstybių narių konstitucijose įtvirtintas teises ir piliečių apsaugos lygį.
„Nacionalinės teisės Europos Sąjungoje niekur nepranyksta“, – kalbėjo jis, pabrėždamas „naujos kartos teisių“ svarbą, ypač bioetikos ir naujų technologijų srityse.
Pasitikėjimo klausimas
Bendros politikos plėtojimą stabdo abipusio pasitikėjimo kitų valstybių institucijų sprendimais stoka, tvirtino parlamentarai.
Pasak Švedijos parlamento nario Anti Avsano, „administracinių nutarimų kokybė gali skirtis, todėl svarbu pabrėžti teisinio tikrumo ir garantijų būtinybę“. Vis dėlto jis pripažino, kad „natūralus žingsnis būtų panaikinti exequatur procedūrą“, siekiant palengvinti abipusį teismo sprendimų pripažinimą.
„Abipusis pripažinimas išliks kertiniu akmeniu“, – pabrėžė Teisingumo komisaras Jacques Barrotas, o Švedijos teisingumo ministrė Beatrice Ask pabrėžė, jog Europos sąjungos narės „turės remtis viena kita“.
Laisvės ir saugumo dilemos
Susitikimo dalyviai pabrėžė, jog būtina rasti pusiausvyrą tarp saugumo didinimo ir pagrindinių teisių užtikrinimo. Sakykime, keičiantis duomenimis kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu privalu užtikrinti žmogaus teisę į privatumą, asmeninių duomenų ir pagrindinės teisių apsaugą.
„Vieniems iš mūsų svarbiau kova su terorizmu, kitiems – pagrindinių teisių užtikrinimas“, – kalbėjo europarlamentaras Simonas Busuttil.
Europa neturi tapti tvirtove
Kai kurie prelegentai išreiškė savo nuogąstavimus dėl galimo ES virsmo savo sienas užsklendžiančia „Europos tvirtove“ ar net „Europos bunkeriu“. „Imigracijos klausimas kartu yra ir žmogaus teisių klausimas, – kalbėjo Graikijos parlamentaras Dimitrios Papedimoulis. – Dažnai remiantis saugumo sumetimais jų teisių nepaisoma“.
Lenkijos parlamento narys Zbigniewas Cichońas priminė, jog prieš 20-metį suskaldymą įveikusi Europa „turėtų būti atsargesnė ir nestatyti naujos sienos“. “Dažnai išsiuntimas iš šalies turi tragiškas pasekmes ne tik pačiam asmeniui, bet ir visai jo šeimai“, – apgailestavo parlamentaras.
