Šiandien visoje Europos Sąjungos (ES) teritorijoje įsigalioja Lisabonos sutartis. Kad Europa taptų įtakingesnė ir kalbėtų vienu balsu, įsteigti Europos prezidento ir užsienio reikalų ministro postai. Tačiau įtakingo Briuselio politikos fondo, vadinamo "smegenų centru", atliktas tyrimas rodo, kad ES daro daug užsienio politikos klaidų.
Europos Tarybos (ET) Užsienio santykių fondą 2007 metais įsteigė milijardierius George'as Sorosas. Šis politikos fondas, dar vadinamas pirmuoju europiniu ("pan-European" - angl.) "smegenų centru", turi biurus Berlyne, Paryžiuje, Londone, Madride ir Sofijoje. Jo ekspertai parengė studiją "Poamerikinės" Europos link", kurioje remiasi tyrimais, atliktais 27 ES šalyse. Jame raginama atsisakyti senų mitų, pavyzdžiui, kad Senojo žemyno saugumą užtikrina Jungtinės Valstijos, kad JAV ir Europos interesai iš esmės sutampa, kad Europos vienybė žalinga transatlantiniams santykiams, nes kiekviena šalis turi savo "ypatingą" ryšį su Vašingtonu ir ragina nebefetišuoti transatlantinių santykių.
"Nuo šiandien savo pareigas pradeda eiti pirmasis ES prezidentas, taigi nuo šiandien Europa turi savo telefono numerį. Tik ar kas nors juo skambina, ar kas nors renka tuos skaičius?" - klausia tyrimą atlikę ekspertai.
Jų teigimu, "dėl globalizacijos galios centrai palaipsniui persikelia į pietus ir rytus. JAV tai jau suprato, ir rengiasi savo, kaip kaip pasaulio lyderės, vaidmens pakeitimui partnerysčių tinklu, kuris turėtų užtikrinti, kad JAV ir toliau išliks svarbiausia jėga". Studijos autoriai rašo, kad Jungtinėms Valstijoms šaltojo karo - laikotarpio, kai paremti Europos tautas buvo ypač svarbu - ideologija jau tapo praeitimi, ji siekia naujų aljansų ir su naujais partneriais, pavyzdžiui, Kinija. JAV prezidentas Barackas Obama tiesiai pareiškė: "JAV ir Kinijos santykiai nulems XXI amžių." JAV prezidentas nelinkęs kalbėti apie ES, nes dabartinis amerikiečių požiūris iš esmės skiriasi nuo europiečių, kurie tebėra prisirišę prie strategijų bei teorijų, atsiradusių Amerikos hegemonijos laikais, o tai ir lemia itin nuolankų Europos požiūrį į JAV.
Kadangi daugybė Europos politikų tiki "artimais ir šiltais" ryšiais su JAV, europiečiai bendraudami su šia šalimi geba susivienyti. Norėdami įtikti Jungtinėms Valstijoms, europiečiai prisiima įsipareigojimų, pavyzdžiui, dalyvauja kariniame Afganistano konflikte, nors tai kartais kertasi su ES interesais. Tačiau pasiekti tokį vieningumą tariantis su Kinija ir Rusija, europiečiams nepavyksta.
Europos elgesys - "vaikiškas"
Žvelgiant iš Vašingtono pozicijos, Europos valstybės elgiasi tiesiog vaikiškai - siekia dėmesio ir vengia atsakomybės. Rezultatas - Europa neretai ignoruojama ar nustumiama į šalį. Jei tai nepavyksta, amerikiečiai gali pasinaudoti principu "skaldyk ir valdyk", nes sutarimo tarp Europos valstybių trūkumas - naudingas JAV.
Štai keletas pavyzdžių. Nors Europa teikia beveik pusę finansinės paramos Afganistanui ir jos kontingentas ten sudaro beveik 40 proc. visų užsienio pajėgų, ji teturi "minimalią įtaką" karo eigai ir strategijų Afganistane kūrimui. Europiečiai daug prisideda finansiškai ir sprendžiant Artimųjų Rytų problemas, tačiau bijo prisiimti kokią nors lyderystės formą. Ypač vieninga ES politika turėtų būti Rusijos atžvilgiu, tačiau niekaip nepavyksta suderinti skirtingų ES šalių nacionalinių interesų ir europiečiai ne patys ieško sprendimo, o per petį vis žvilgčioja į JAV, tikėdamiesi, kad tai už juos padarys amerikiečiai.
Dėl to su Europa nesiskaito ir Transatlantinė ekonomikos taryba, kurią ekonomikos kooperacijai skatinti įsteigė buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į neseniai surengtą šios tarybos susitikimą atvyko Europos Komisijos (EK) lyderiai, vadovaujami EK vicepirmininko Guenterio Verheugeno. O amerikiečiai atsiuntė tik departamentų vadovus. Rezultatas - nesusitarta beveik dėl nieko. Blogiausia, teigia studijos autoriai, kad europiečiai iš to nepasimoko, todėl kitą kartą nusiuntę svarbią delegaciją jie vėl liks nusivylę.
Daug buvo tikimasi ir iš lapkritį įvykusio ES ir JAV politikų susitikimo. Tačiau jame vienas svarbiausių europiečių uždavinių buvo išsiaiškinti, ar EK pirmininkas galės papietauti su B.Obama. Užuot mąstę, kaip ES padaryti įtakingesnę, aukšto rango Europos diplomatai piktinosi, jog JAV Kongrese pasakiusi kalbą A.Merkel susiglemžė tiek daug JAV dėmesio (o artimi Vokietijos kanclerei politikai negalėjo atsidžiaugti suteikta garbe). Panašūs dalykai vyksta nuolat. Žinodami, kad daugelis jų tautiečių (kai kur - net 92 proc.) labai gerai vertina B.Obamą, Europos lyderiai varžosi tarpusavyje, kuris garsiau išreikš savo meilę ir atsidavimą naujajam JAV prezidentui.
Vašingtonas nori stiprios ES
Kai B.Obama atvykęs į Jungtinę Karalystę premjerui Gordonui Brownui padovanojo tik DVD rinkinį, britų spauda įžvelgė "ypatingų santykių" su Vašingtonu pabaigą. Liko nuvilti ir prancūzai, nes viešėdamas Prancūzijoje B.Obama pirmenybę suteikė pietums su šeima, o ne su prezidentu Nicolas Sarkozy ir jo žmona. Vokiečiai vis dar suirzę dėl to, kad B.Obama, apsilankęs Berlyne kaip kandidatas į JAV prezidentus, neskuba pas juos atvykti su oficialiu vizitu.
Tuo metu Vašingtonas neturi laiko tokiam jausmingumui ir labiau norėtų bendrauti su stipria ES. Per ES ir JAV susitikimą Prahoje balandį B.Obamos patarėjai buvo pasipiktinę, kad jų bosą atskirai užsipuolė visos 27 ES šalys. Paskelbus, kad JAV atsisako priešraketinio skydo planų, B.Obama atkakliai neprisileido Europos žurnalistų, nors telefonu dalyvavo Čekijos ir Lenkijos - šalių, kur skydas turėjo būti dislokuotas - žinių laidose.
Todėl ET Užsienio santykių fondo studijoje patariama vengti tokio pobūdžio nesusipratimų. Europiečiai turėtų išsikelti ir suderinti aiškius užsienio politikos tikslus, su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija bei Kinija bendrauti vieningai, vadovaudamiesi tokiu pat šaltu protu, kokiu pasižymi Europos verslininkai bei prekybininkai. Eidami į mūšį po vieną arba bandydami sentimentaliai priminti ankstesnę partnerystę, europiečiai negali tikėtis gerų rezultatų.
Pirmoji tai suprato Vokietijos kanclerė. Kai A.Merkel birželį nuvyko į Vašingtoną atsiimti "Warburg" apdovanojimo už jos nuopelnus plėtojant transatlantinius santykius, ceremonijoje dalyvavo vos keli JAV Kongreso nariai. Paklausta, ar tai reiškia, kad JAV susidomėjimas Europa blėsta, Vokietijos kanclerė atsakė: "Be abejo. Turime pasistengti, kad būtume įdomūs partneriai."
Ir A.Merkel pasistengė. Minint Berlyno sienos griuvimo 20-metį ji buvo paprašyta pasakyti kalbą jungtinėje JAV Kongreso sesijoje. Per visą istoriją tokia garbė buvo suteikta mažiau nei 100 pasaulio lyderių. Iš Vokietijos kanclerių tik Konradas Adenaueris 1957 metais, kai vyko šaltasis karas, galėjo kreiptis į Kongresą.
Kalbėdama Kongresui A.Merkel bent vienai dienai buvo tapusi Europos balsu. Kitą kartą tai turės padaryti kas nors kitas: N.Sarkozy, G.Brownas ar Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero. Jie turės pasistengti, kad Europa išliktų įdomi bei įtakinga, nes pilka pele vadinamas pirmasis ES prezidentas Hermanas van Rompuy ir prastai užsienio politiką išmananti ES užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton vargu ar sugebės tai padaryti.
Parengė Audrė MIKNYTĖ
