Praėjusį mėnesį rytinėje Slovakijos dalyje esančiame Ostrovanio kaime išdygo betoninė siena. Ši siena kaimą, kuriame gyvena 1,8 tūkst. žmonių, padalino į dvi dalis – tą, kurioje gyvena čigonai, ir tą, kurioje gyvena visi likusieji gyventojai. 1 tūkst. kaime gyvenančių čigonų buvo atskirti.
„Tai – diskriminacija, meras už šiuos pinigus geriau būtų mums pastatęs namus“ – skundžiasi 25 metų čigonė Lucia Kucharova.
Sienos, kuri yra 150 metrų ilgio ir daugiau nei 2 metrų aukščio, statyba kainavo 13 tūkst. eurų.
Nuo 1991 metų kaimui vadovaujantis Cyrilas Revakas teigia, kad siena nedraudžia čigonams ateiti į kaimą. „Ji tiesiog apsaugo, kad čigonai neitų vagiliauti į svetimus sodus. Tai nebūdavo tik smulkios vagystės, ypač rudenį. Žmonės savo daržuose daugiau nebeaugina daržovių, nes tam nėra prasmės – viskas išvagiama“ – situaciją komentavo meras.
21 metų čigonė Alena Kalejova situaciją komentuoja taip: „Vaikai vogdavo obuolius iš sodų, tačiau ką gi jiems daryti, juk jie tik vaikai. Cigaretės yra per brangios ir mes sunkiai galime gyventi iš bedarbio pašalpos, kuri siekia 150 eurų per mėnesį“.
Bedarbystė čigonų bendruomenėje siekia beveik 100 proc. Dauguma jų gyvena iš bedarbių pašalpų ir taip vadinamo „aktyvacijos darbo“ – bendruomeninių darbų, skirtų darbo įgūdžiams pagerinti.
„Šiomis dienomis net baltieji turi problemų susirasti darbą“ – teigia L. Kucharova. Mokyklą ji paliko po 9 klasių.
Kaimą padalinusi sieną sukėlė žmogaus teisių aktyvistų pyktį. „Mes užpildėme ieškinį prokuratūrai, nes manome, kad siena yra nelegali ir diskriminuoja Ostrovanyje gyvenančią romų mažumą“ – teigia Slovakijos romų iniciatyvos pirmininkas Alexanderis Patkolo.
Visoje Slovakijoje yra apie 600 čigonų gyvenviečių, kuriose žmonės gyvena be elektros, vandentiekio ar kanalizacijos. Dauguma šių gyvenviečių yra toli nuo sostinės Bratislavos.
Iš viso Slovakijoje, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, glaudžiasi 89 tūkst. čigonų. Tiesa, tai tik oficialus skaičius, nes realybėje jis yra žymiai didesnis.
„Tikras skaičius gali siekti maždaug 350 tūkst.“ – teigia Slovakijos mokslų akademijoje dirbanti etnologas Arne Mannas. Visoje ES teritorijoje gyvena apie 11-12 mln. čigonų.
Etnologas dėl čigonų marginalizacijos kaltina komunistinius laikus. „Prieš Antrąjį pasaulinį karą romai gerai bendradarbiaudavo su ūkininkais. Romai jiems padėdavo nuimdami derlių ar skalbdami rūbus. Tačiau po pokario kolektyvizacijos jų pagalbos daugiau nebereikėjo ir prasidėjo segregacija“ – teigia jis.
2008 metais atlikta apklausa parodė, kad 82 proc. slovakų nenori gyventi kaimynystėje su čigonu.
„Romų segregacija gali sukelti panašias problemas, su kokiomis susidūrė Prancūzija, kurią 2005 metais užklupo priemiesčiuose kilusios riaušės“ – aiškina etnologas A. Mannas.
Neramumus Prancūzijoje tuomet sukėlė vargingai priemiesčiuose gyvenantys jauni imigrantai. „Tai natūralus visuomenės paribyje atsidūrusių žmonių gynybos mechanizmas“ – mano A. Mannas.
