Iš viso pasaulio į Airijos sostinę Dubliną susirinkę diplomatai bando pasiekti susitarimą, kuris uždraustų kariuomenėms naudoti kasetines bombas, skelbia BBC.
Tokį susitarimą palaiko daugiau nei 100 valstybių. Humanitarinės organizacijos teigia, kad toks draudimas yra būtinas, nes kasetinės bombos padaro itin daug žalos civiliams gyventojams. Vis dėlto tokiam susitarimui priešinasi vienos iš didžiausių kasetinių bombų gamintojų – JAV, Kinija, Indija, Izraelis bei Rusija. Šios šalys argumentuoja, kad kasetinės bombos yra itin naudingos mūšio lauke. Nors šios šalys ir neatvyko į Dubliną, tačiau per lobistus daro viską, kad konferencija baigtųsi nesėkmingai, t.y. nebūtų pasiektas kasetines minas uždrausiantis susitarimas.
Konferencijos išvakarėse savo viltį, kad pavyks pasiekti susitarimą, uždrausiantį kasetines bombas, išreiškė ir popiežius Benediktas XVI. „Būtina užgydyti praeities klaidas ir išvengti jų pasikartojimo ateityje. Aš meldžiuosi už kasetinių bombų aukas, už jų šeimas ir už tuos, kurie atvyko į šią konferenciją. Linkiu, kad ji baigtųsi sėkmingai“ – teigė pontifikas.
Kasetinės bombos buvo naudojamas per konfliktus Kambodžoje, Kosove, Afganistane bei Libane. Pirminis bombos mechanizmas numestas išsiskaido į šimtus mažesnių sprogstamųjų užtaisų, kurie pasklinda po visą vietovę. Dažnai nutinka, kad kai kurie iš šių užtaisų nesprogsta ir pridaro daug žalos po konflikto pabaigos į savo namus sugrįžusiems civiliams.
Jei susitarimas bus pasiektas, tai bus pati reikšmingiausia nusiginklavimo sutartis nuo pat Otavos konvencijos, kai daugiau nei prieš 10 metų buvo uždraustos žemės minos.
