„Šiaurės Korėjos pajėgos šiandien maždaug nuo 16 val. iki 17 val. (vietos, nuo 9 val. iki 10 val. Lietuvos laiku) iš Jonpjongdo salos šiaurės vakarų apšaudė daugiau kaip 60 artilerijos sviedinių“, – sakoma Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime, kuriame Pchenjanas perspėjamas nutraukti tokius veiksmus.
Šiaurės Korėja penktadienį paleido daugiau kaip 200 artilerijos sviedinių netoli Pietų Korėjos Jonpjongdo ir Bengnjongdo salų, o jų gyventojams buvo paskelbtas įsakymas evakuotis.
Keltai taip pat buvo sustabdyti vykstant vienai rimčiausių karinių eskalacijų pusiasalyje nuo 2010 metų, kai Pchenjanas apšaudė vieną iš salų.
Šiaurės Korėjos kariuomenė pareiškė, kad surengė kovinio šaudymo pratybas laivyne kaip atsaką prieš įtartas grėsmes, kurias kėlė Pietų Korėja.
JAV paragino Šiaurės Korėją destabilizuojančius veiksmus
Seulo sąjungininkės JAV, reaguodamos į įvykius, paragino Šiaurės Korėją nutraukti, anot jų, destabilizuojančius veiksmus ir grįžti prie diplomatijos.
Po to, kai Kim Jong Unas įtvirtino savo šalies kaip branduolinės valstybės statusą konstitucijoje ir išbandė keletą pažangių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), abiejų Korėjų santykiai atsidūrė vienoje blogiausių pozicijų per pastaruosius dešimtmečius.
Per svarbiausius Pchenjano metų pabaigos politinius susitikimus Kim Jong Unas perspėjo dėl branduolinės atakos prieš Pietų Korėją ir paragino stiprinti Šiaurės Korėjos karinį arsenalą prieš ginkluotą konfliktą, kuris, kaip perspėjo, gali prasidėti bet kuriuo metu.
Penktadienį Šiaurės Korėjos televizija KCNA pranešė, kad Kim Jong Unas paragino didinti raketų paleidimo įrenginių gamybą „atsižvelgiant į susiklosčiusią sunkią padėtį, dėl kurios šalis turi būti tvirčiau pasirengusi kariniam susidorojimui su priešu“.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Baltieji rūmai apkaltino Šiaurės Korėją aprūpinus Rusiją balistinėmis raketomis ir raketų paleidimo įrenginiais, kurie buvo panaudoti per neseniai įvykdytas atakas Ukrainoje. Vašingtonas tai pavadino Pchenjano paramos Maskvai eskalavimu.
Abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes 1950–1953 metų konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne sutartimi, be to, didžioji dalis jų sienos yra stipriai įtvirtinta, o ginčijama jūrų siena niekada nebuvo oficialiai nustatyt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
