Mokslininkai jau seniai bando atrasti tikslų ryšį, jungiantį depresiją ir kalbą, ir šiandieninės technologijos padeda vis sparčiau artėti prie šio tikslo. Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Clinical Psichological Science“, atskleidė žodžių kategorijas, kuriomis galima gana tiksliai įvertinti, ar žmogus serga depresija.
Anksčiau lingvistinės analizės buvo vykdomos tyrėjams skaitant įvairius tekstus ir užsirašant tam tikrus pastebėjimus. Tačiau kompiuterizuoti tekstų analizės metodai palengvino šį procesą, ir dabar milžiniškos duomenų bazės gali būti išanalizuojamos vos per kelias minutes. Taip pastebimos įvairios detalės, į kurias žmogus gali paprasčiausiai neatkreipti dėmesio. Taip pat yra tiksliai apskaičiuojamas tam tikrų žodžių ir jų kategorijų vartojimas, leksinė įvairovė, vidutinis sakinių ilgis, gramatiniai modeliai ir dar daugybė kitų rodiklių.
Atliekant tyrimą, ypač naudingi buvo depresija sergančių žmonių rašiniai ir dienoraščių įrašai, taip pat žinomų kūrėjų, tokių kaip K. Cobaino ir S. Plath, darbai. Nagrinėjant kalbėseną, pravertė depresija sergančių žmonių natūralaus kalbėjimo ištraukos. Tyrimo išvados atskleidžia aiškius kalbos skirtumus tarp nuo psichologinių sunkumų kenčiančių ir jų nepatiriančių žmonių.
Turinys
Kalba gali būti išskaidyta į dvi dalis: turinį ir stilių. Turinys yra tai, ką norime pasakyti – mūsų teiginių reikšmė. Nenuostabu, kad patiriantys depresijos simptomus vartoja daugybę žodžių, kuriais išreiškiamos negatyvios emocijos. Ypač dažnai pastebimi negatyvūs būdvardžiai ir prieveiksmiai, tokie kaip „vienišas“, „liūdnas“ arba „apgailėtinas“. Dar įdomesnis yra jų įvardžių vartojimas.
Sergantieji depresija vartoja daug daugiau pirmojo asmens vienaskaitos įvardžių, pavyzdžiui, „aš“, „man“, „mane“, „save“, o antrojo ir trečiojo asmens įvardžių, tokių kaip „jie“, „juos“ ar „ji“, pastebima žymiai mažiau. Toks įvardžių vartojimas gali reikšti, kad sergantys žmonės dažniausiai susitelkia į savo vidinius išgyvenimus ir nejaučia ryšio su aplinkiniais. Tyrėjai nustatė, kad įvardžių vartojimo pakitimai yra daug patikimesnis rodiklis nustatant depresiją nei neigiamų reikšmių žodžiai.
Yra žinoma, kad nuolatinis asmeninių problemų apmąstymas ir atsiribojimas nuo kitų žmonių yra būdingas depresijai elgesys. Tačiau nežinoma, ar tyrime atspindi depresija sergančių žmonių dėmesio sutelkimo pakitimai, ar galvojimo būdo skirtumai. Nėra aišku, ar atsiribojimas nuo pasaulio yra depresijos pasekmė, ar priežastis.
Stilius
Kalbėjimo stilius yra kaip, o ne ką, mes kalbame. Mokslininkai atliko milžinišką duomenų tyrimą: jie išanalizavo 64-is skirtingus interneto forumus apie psichinę sveikatą, kuriuose diskutuoja daugiau nei 6 400 skirtingų vartotojų. Pasirodo, absoliutiški žodžiai, pavyzdžiui, „visada“, „niekas“ ar „visiškai“, yra dar geresnis rodiklis nagrinėjant forumuose esančią informaciją nei įvardžiai ar negatyvios reikšmės žodžiai.
Iš pradžių mokslininkai tikėjosi, kad sergantys depresija turės labiau „juodai baltą“ požiūrį į gyvenimą, ir tai atsispindės jų kalbos stiliuje. Palyginus su 19 kontrolinių forumų (mokslininkai naudojo tokius kaip „Mumsnet“ ir „StudentRoom“), nerimo ir depresijos forumuose absoliutiškų žodžių yra apie 50 proc. daugiau, o diskusijose apie savižudybę jų vartojimas yra vidutiniškai 80 proc. didesnis.
Įvardžių vartojimas forumuose buvo panašus į absoliutiškų žodžių, tiesa, juose pastebima mažiau emocinių žodžių. Paradoksalu, tačiau negatyvių reikšmių žodžiai savižudybių forumuose buvo vartojami rečiau nei nerimo ar depresijos forumuose.
Į tyrimą buvo įtraukti ir sveikimo forumai, kuriuose nariai, kurie jaučiasi pasveikę nuo depresijos, dalinasi teigiamais ir padrąsinančiais įrašais apie jų gijimo procesą. Mokslininkai pastebėjo, kad šiuose forumuose negatyvių žodžių vartojimas buvo panašus kaip ir kontroliniuose forumuose, o štai pozityvių žodžių skaičius čia buvo net 70 proc. didesnis. Nepaisant to, bendrai žodžių čia pastebima žymiau daugiau negu kontrolinėje grupėje, tačiau ne tiek, kiek nerimo ar depresijos forumuose.
Svarbu paminėti, kad tikimybė ateityje patirti depresijos simptomus yra didesnė, jeigu žmogus jau yra sirgęs depresija. Taigi mokslininkai mano, kad į depresiją linkusių žmonių „juodai baltas“ mąstymas, pastebimas net kai jie jaučiasi gerai, gali būti ne tik ligos simptomas, bet ir sukėlėjas. Tokį patį poveikį tyrėjai pastebi ir su įvardžių vartojimu, o štai su negatyvių reikšmių žodžiais – ne.
Praktinis pritaikymas
Supratę depresijos kalbą, galėsime lengviau suprasti depresija sergančių žmonių mąstymą, tačiau visa tai turi ir praktinį pritaikymą. Tyrėjai šiuo metu bando sujungti automatinę teksto analizę su kompiuterio mokymusi (angl. machine learning) (kompiuteriais, kurie yra ne programuojami, o patys „išmoksta“ atlikti įvairius veiksmus), kad naudojantis natūralios kalbos pavyzdžiais, pavyzdžiui, tinklaraščio įrašais, būtų galima suklasifikuoti daugybę kitų psichinės sveikatos sutrikimų.
Toks klasifikavimo būdas jau dabar yra daug veiksmingesnis, negu psichiatrų sukurti metodai. Svarbiausia tai, kad dėl kompiuterio mokymosi, klasifikacija su laiku tik tobulės: ji bus nuolat papildoma nauja informacija ir bus pritaikomi vis geresni algoritmai. Taigi skirstymas apims ne tik čia aptartus žodžius, negatyvias reikšmes ir įvardžius. Jau dabar pradėtos kurti kompiuterinės programos, kurios galėtų tiksliai nustatyti vis siauresnes psichinės sveikatos sutrikimų subkategorijas, pavyzdžiui, perfekcionizmą, pasitikėjimo savimi problemas ir socialinį nerimą.
Žinoma, įmanoma vartoti depresijos bruožų turinčią kalbą ir nesergant depresija. Galų gale, suprasti, ar jūs kenčiate, ar ne, geriausiai padeda jūsų savijautos pakitimai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 300 mln. žmonių visame pasaulyje šiuo metu kovoja su depresija. Palyginus su 2005 m., šis skaičius išaugo 18 proc. Taigi lengvai prieinamų įrankiai, padedantys greitai pastebėti šį sutrikimą, ypač svarbūs siekiant pagerinti pacientų savijautą ir užkirti kelią tragiškoms savižudybėms, tokioms kaip K. Cobaino ar S. Plath.
Mohammedas Al-Mosaiwis, Psichologijos mokslų daktaro laipsnio kandidatas Redingo universitete. Originali šio straipsnio versija buvo publikuota „The Conversation“.
