Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį po ES aukščiausiojo lygio susitikimo.
„Ar mes iš tikrųjų darome pakankamai?“ – klausė jis.
„Daugeliu atvejų atsakymas gali būti tik ne“, – pareiškė O. Scholzas.
Vokietijos kancleris O. Scholzas anksčiau sausį pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos.
Michelis: ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pranešė, kad Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai.
„Turime susitarimą, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. – Visi 27 vadovai susitarė dėl papildomo 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo iš ES biudžeto.“
„Tai užtikrina tvirtą, ilgalaikį ir nuspėjamą finansavimą Ukrainai. ES prisiima lyderystę ir atsakomybę remiant Ukrainą; žinome, kas pastatyta ant kortos“, – pridūrė jis.
ES lyderiai ketvirtadienį surengė derybas, kad įtikintų Vengrijos premjerą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.
Karui tęsiantis, Ukrainos ekonomikai labai reikia paramos. Tačiau dėl politinių kovų ES ir Jungtinėse Valstijose Kyjivas neturėjo ilgalaikio finansavimo šaltinio.
Gruodį vengrų lyderis Viktoras Orbanas vetavo svarbų susitikimą dėl didelio pagalbos beveik dvejus metus su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketo.
„Nėra jokios problemos dėl vadinamojo nuovargio nuo Ukrainos klausimo. Dabar Briuselyje jaučiame Orbano nuovargį, – ES viršūnių susitikime žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Aš negaliu suprasti. Negaliu priimti šio labai keisto ir labai egoistiško Viktoro Orbano žaidimo.“
Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis ketvirtadienį pasveikino ES pasiektą susitarimą dėl 50 mlrd. eurų paramos jo šaliai.
„Kiekvienas jūsų balsas yra reikšmingas indėlis į mūsų bendrą pergalę“, – sakė D. Šmyhalis socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje, kurioje dėkojo valstybėms narėms, ir pridūrė, kad susitarimas yra 27 narių bloko „solidarumo ir vienybės“ įrodymas.
Karas Ukrainoje tęsiasi beveik dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
