Religinių knygų deginimas ir niekinimas Švedijoje, tęsiamos dezinformacijos kampanijos socialiniuose tinkluose ir kitur kenkia Švedijos įvaizdžiui: anksčiau tolerantiška laikyta Švedija „dabar laikoma valstybe, priešiška islamui ir musulmonams, leidžiančia puldinėti musulmonus, šalimi, kur socialinės tarnybos gali grobti musulmonų vaikus“, pažymi SAPO.
Pasak agentūros, ši rizika gali pakurstyti asmenų iš smurtinės islamistų aplinkos grėsmes Švedijai. Terorizmo grėsmės lygis Švedijoje išlieka padidėjęs, trečio iš penkių galimų laipsnių.
„Tai rimta situacija, – visuomeniniam transliuotojui SVT sakė SAPO kovos su terorizmu padalinio vadovo pavaduotoja Susanna Trehorning (Susana Trehiorning). – Tai padidėjusi grėsmė, galima ataka.“
Pastarojo meto incidentai, kai keli anstiislamiški aktyvistai Švedijoje ir kaimyninėje Danijoje išniekino Koraną, sukėlė pyktį islamiškose šalyse.
Švedijoje nėra įstatymo, kuriuo konkrečiai būtų draudžiama deginti ar kitaip išniekinti Koraną ar kitus religinius tekstus. Kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių Švedijoje nėra jokių įstatymų prieš šventvagystes.
Teisę rengti viešas demonstracijas Švedijoje gina konstitucija. Įstatymai prieš šventvagystes buvo panaikinti praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Policija leidimus išduoda iš esmės remdamasi tuo, ar manoma, kad viešas susibūrimas nesukels didelių trikdžių arba pavojaus visuomenės saugumui.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) trečiadienio pareiškime pasmerkė religinių knygų išniekinimo atvejus Švedijoje ir Danijoje, ir sakė, kad šie atskirų provokatorių veiksmai „yra naudingi tik tiems, kas nori skaldyti mus ir mūsų visuomenes“.
„Pagarba įvairovei yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė. Tai apima pagarbą kitoms religinėms bendruomenėms, – sakė jis. – Korano ar bet kokios kitos šventa laikomos knygos išniekinimas yra įžeidžiamas, nepagarbus, [tai] – aiški provokacija. Rasizmo, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos apraiškoms nėra vietos Europos Sąjungoje.“
