Teisinį susitarimą dėl kovos su klimato kaita Kopenhagoje pavyktų pasiekti nebent įvykus stebuklui, sako ekspertai. Susitarimui labiausiai koją kiša tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos (JAV) nenoras prisiimti įsipareigojimus, lygiaverčius tiems, kuriuos deklaruoja ketinančios vykdyti Europos Sąjungos valstybės ir besivystančių šalių, kurių priešakyje yra Kinija, ambicijos gauti išsivysčiusių šalių paramą kovai su klimato kaita.
Danijos sostinėje Kopenhagoje pirmadienį prasidėjo dvylika dienų truksianti Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencija. Į ją laukiama atvykstančių daugiau kaip 15 tūkst. delegatų iš 192 šalių. Susitikimo tikslas - susitarti dėl paskutiniuosius metus skaičiuojančio Kioto protokolo įpėdinės - sutarties, kuri padėtų užkirsti kelią gresiančiai klimato katastrofai.
Vis dėlto, kaip Eltai teigė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Kopenhagoje teisinio susitarimo nesitikima. Esą tai patvirtina ir JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) pareiškimai, kad ši stotelė - dar tik tarpinė. "Nebent įvyktų kažkoks stebuklas", - galimybes susitarti dėl teisiškai įpareigojančios sutarties įvertino S. Znutienė.
Pasak Klimato kaitos skyriaus vedėjos, Kopenhagoje didieji nesutarimai ir verda būtent dėl to, kad Europos Sąjungos (ES) ir kitų didžiųjų valstybių ambicijos kovoti su klimato kaita nesutampa. Europos Sąjunga yra palyginti nedidelė teršėja - jos emisijos sudaro 31 proc., tuo tarpu vien Kinijos - 19 proc., Amerikos - 21 proc. Lietuvos emisijos sudaro tik 0,05 proc.
Tikslus, kokius įsipareigojimus kovojant su klimato kaita turėtų prisiimti išsivysčiusios šalys ir kokius besivystančios yra nustatęs Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas, tai yra patariamasis organas konvencijai ir Kioto protokolui, vienijantis politikus ir mokslininkus.
To komiteto ataskaitose pažymima, jog norint, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais, kas jau grėstų katastrofomis, išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 25-40 proc. palyginti su 1990 metais. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, taip pat priskiriama išsivysčiusių šalių grupei.
O besivystančių šalių grupei (G77), kuriai pirmininkauja Kinija, reikėtų klimatą šildančių dujų kiekį sumažinti 15-30 proc. Joms nėra taikomi atskaitos metai, pavyzdžiui, kaip išsivysčiusioms - 1990-ieji.
"ES siekia šioje srityje būti lydere ir labai nori teisiškai privalomo susitarimo Kopenhagoje. Ji vienašališkai prisiėmė įsipareigojimą iki 2020 metų pagaminamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc. palyginti su 1990 metais, o jei Kopenhagoje ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų lygiaverčius tikslus, ES sutiktų kartelę kilstelėti net iki 30 proc.", - sakė S. Znutienė.
Tuo tarpu JAV, pasak Klimato kaitos skyriaus vedėjos, tėra linkusi sumažinti taršą maždaug 14 proc. palyginti su 2005 metais, Kinija pasitelkė įdomią skaičiavimo metodiką ir nusprendė, kad galėtų sumažinti taršą 40-45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui, vadinasi, produkcijos vienetui.
"Viena vertus, taip yra labai sunku palyginti, bet, kita vertus, tai yra didelis pasiekimas, nes iš pradžių Kinija iš viso nenorėjo kalbėti apie jokius mažinimo tikslus. Japonijos norai yra truputį ambicingesni už Amerikos. Tokius pačius tikslus kaip ES pasirengusios prisiimti Islandija, Norvegija, Šveicarija, taigi mažesnės šalys ir mažesni teršėjai", - teigė S. Znutienė.
Pasak ekspertės, norint sumažinti taršą veikti reikės visiems - priemonės palies ir stambias pramonės įmones, kurios naudojasi ES prekybos apyvartinių taršos leidimų sistema, ir vadinamąjį neprekybinį sektorių - tai yra visus kitus - žemės ūkio, transporto, atliekų tvarkymo sektorių ir kt.
ES jau ėmėsi veiksmų, pernai patvirtinusi vadinamąjį Klimato kaitos ir energetikos paketą, kuriame - Naujoji prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos direktyva. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį labiausiai nori mažinti (50 proc. viso mažinimo) per prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.
"Nuo 2013 metų griežtėja jų išdavimo tvarka. Dabar įmonės gaudavo nemokamus leidimus, kai kurioms, pavyzdžiui, toms, kurios biokuru kūrena šilumines elektrines, jų net likdavo ir juos galėdavo parduoti. Nuo 2013 metų mažės nemokamų leidimų dalis ir didės procentas paskirstomų per aukcioną. Iš pradžių ta dalis bus nedidelė, nuo 2013 metų - tik 20 proc. (leidimų. - ELTA) turės pirkti aukcione, o palaipsniui tas procentas didės, kol 2027 metais nemokamų leidimų visai neliks", - aiškino S. Znutienė.
Pasak Klimato kaitos skyriaus Aplinkos ministerijoje vedėjos, Lietuvoje tik vienas trečdalis emisijų tenka stambiesiems, kiti du trečdaliai - neprekybiniam sektoriui - transporto, žemės, namų ūkio.
"Rengsime strategiją - Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos ir priemonių planą, kur nustatysime tikslus ir neprekybiniam sektoriui. Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą taip, kad jis neviršytų 15 proc. to kiekio, kuris buvo išmetamas 2005 metais. Jeigu ekonomikos augimas per metus siektų maždaug 2 proc. BVP, galėtume nesunkiai tą tikslą įvykdyti", - teigė S. Znutienė.
Anot ekspertės, kad įvykdytume šį tikslą, reikia dar modernizuoti pastatus, investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Optimizmo teikia tai, kad Lietuva turi galimybę parduoti neišnaudotas taršos emisijas šalims, kurios nevykdo Kioto protokolo reikalavimų ir gautus pinigus nukreipti į vadinamąsias "žaliąsias investicijas". Žiniasklaidoje buvo teigiama, kad už neišnaudotas emisijas Lietuva galėtų gauti 1-3 mlrd. litų.
Vis dėlto, pasak S. Znutienės, įsipareigojimus Lietuvai bus sunkiau vykdyti uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Paskaičiuota, kad jeigu uždarius atominę elektrinę, elektros energija nebūtų importuojama, o būtų gaminama šiluminėse elektrinėse, šiame sektoriuje tarša padidėtų 5 mln. tonų anglies dioksido per metus.
"Pavyzdžiui, kai 2007 metais elektros energijos gamybos sektoriuje buvo (išmetama. - ELTA) 2,4 mln. anglies dioksido, tai pridėjus 5 mln. tonų, gautųsi 7,4 mln. tonų anglies dioksido per metus. Bet jeigu pavyks importuoti, tai tas kiekis turėtų būti mažesnis", - teigė ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja.
Be diskusijos dėl taršos mažinimo, Kopenhagoje verda dar viena - kaip ir kiek padėti įsipareigojimus vykdyti besivystantiems. "Besivystančios šalys sutinka prisiimti joms pasiūlytus Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto tikslus su sąlyga, jeigu jos gaus finansavimą. Jos tikrai labai skurdžiai gyvenančios ir savo pajėgomis negalėsiančios sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jeigu išsivysčiusios šalys joms nepadės finansiškai, neperduos technologijų, neįgyvendins projektų, pavyzdžiui, dėl atogrąžų miškų nykimo sustabdymo. Bet besivystančios šalys, pavyzdžiui,Kinija, nori, kad išsivysčiusios 0,5-1 proc. BVP skirtų besivystančioms šalims finansuoti. Išsivysčiusioms šalims tai būtų milžiniški įsipareigojimai, jos negali sutikti su tokiais norais", - teigė S. Znutienė.
Europos Komisija yra paskaičiavusi, kad besivysčiusioms šalims finansuoti reikėtų kasmet iki 2020 metų skirti po 100 mlrd. eurų. Šį svorį pagal išmetamų teršalų lygį ir jų galimybę mokėti turėtų pasidalyti visos išsivysčiusios šalys. Iš 100 mlrd. eurų ES tektų finansuoti 10-30 proc. dalis. Ir tą ES indėlį turėtų pasidalyti valstybės narės. Tokiu atveju Lietuva pagalbai besivystančioms šalims, preliminariais skaičiavimais, turėtų skirti 9-35 mln. eurų per metus. Šis intervalas yra toks didelis, nes kol kas neaiškus ir pats ES indėlis. Dėl sumų dar bus deramasi.
"Tai yra didelis indėlis. Mes ekonomiškai toli gražu ne taip laikomės, kaip ES senbuvės, taigi per Europos Vadovų Tarybą spalį pasakėme, kad, be jau minėtų globalių kriterijų - taršos lygio ir galimybės mokėti - dar būtų pritaikomas vadinamasis solidarumo aspektas. Yra sudaryta vadinamoji pirmininkaujančios šalies draugų grupė, kuri pasiūlys perskirstymo tarp ES valstybių mechanizmą, priklausomai nuo šalių narių BVP lygmens. Kitas šios grupės susitikimas numatomas sausio 20 dieną", - sakė S. Znutienė.
JT klimato konferencija vyksta ne tik daugiatūkstantinių protestų, bet ir tam tikrų intrigų fone. JT specialistų grupė klimato kaitos klausimais pradėjo tirti įtarimus, jog Jungtinės Karalystės mokslininkai manipuliuoja globalaus atšilimo duomenimis ir taip siekia pagrįsti argumentą, jog klimato atšilimas vyksta dėl žmogaus veiklos, pranešė BBC. Įtarimų kilo, kai Rytų Anglijos universiteto Klimato kaitos skyriaus narių parašyti elektroniniai laiškai pateko į internetą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė skeptikams, manantiems, kad klimato kaita nevyksta, pusiau juokais siūlo pasižiūrėti pro langą.
"Tarp mokslininkų diskusija visada vyko. Klimatą įvertinti yra labai sunku, nes tai yra sistemos, tai yra sferos, kurios tarpusavyje sąveikauja, bet mes, specialistai, matome temperatūros aukštėjimą. Aš vadovaujuosi faktais, ne susitarimais tarp mokslininkų ar paskleistais laiškais. Turiu temperatūrų kreivę, kuri nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio kyla į viršų", - sakė A. Galvonaitė.
Pasak klimatologės, kol kas akivaizdu, kad niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kaip klimatas keisis toliau - kaip paveiks ištirpęs Arkties ledas Golfo srovės tekėjimą arba kaip vandenynų lygį paveiks atskirų miestelių dydžio plaukiojančių Antarktidos ledynų gabalų tirpimas.
A. Galvonaitė teigė, jog Lietuvoje pastebimas vidutinės metinės temperatūros augimas, dėl to nevienodai pasiskirsto krituliai.
"Mes vis dažniau šnekame apie sausras, nors Lietuva buvo perteklinio drėkinimo zonoje, vadinasi, pas mus iškrisdavo daugiau kritulių nei išgaruodavo. Po sausrų per dieną iškrinta mėnesio kritulių norma. Tada viskas plaukia, yra suardomi laukai, tos kultūros, kurios kentėjo nuo sausros, yra tiesiog sunaikinamos. Ekstremalėja visi meteorologiniai reiškiniai, jie darosi pavojingesni, jeigu jau kruša iškrinta, tai padaro daug didesnių nuostolių negu darydavo", - sakė klimatologė.
Teigiama, kad per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 laipsnio Celsijaus, o Europoje - visu laipsniu. Ekspertai prognozuoja, kad šis procesas dar paspartės ir vidutinėje temperatūra Žemėje pakils 1,4-5,8 laipsnio Celsijaus, o Europoje - 2-6,3 laipsnio. Tiems, kam tai atrodo nedaug, mokslininkai siūlo prisiminti, kad per paskutinįjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11,5 tūkst. metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 laipsniais žemesnė nei dabar, o poliariniai ledynai dengė didelę Europos dalį.
Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų - 1,2 mlrd. - neturi švaraus geriamo vandens. Jei temperatūra pakils ir taps 2,5 laipsnio aukštesnė nei prieš industrializacijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4-3,1 mlrd. žmonių visame pasaulyje.
Tiek pakilus temperatūrai dar 50 mln. žmonių grėstų badas. Jau dabar badauja 850 mln. žmonių.
Gali pradėti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios šią ligą platinantiems uodams veistis. Tokie duomenys pateikiami Europos Komisijos išleistame leidinyje apie klimato kaitą.
Pasiryžimą kovoti su klimato kaita 189 šalys deklaravo pasirašiusios Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją. Dėl jos teksto vyriausybės susitarė dar 1992 metais. Po penkerių metų Japonijos Kioto mieste buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis. Vyriausybės pasirašė protokolą, įsipareigodamos sumažinti arba apriboti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2012 metų pasiekti tam tikras emisijas.
Kioto protokole daugiausia dėmesio skiriama pramoninėms šalims, nes jų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo ir yra didžiausias. Pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet pagaminama 11 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam gyventojui, o besivystančiose šalyse - tik viena tona vienam gyventojui per metus. Kioto protokolą oficialiai patvirtino 150 vyriausybių. Jo nepasirašė JAV ir Australija, nors iš pradžių ir ketino.
