Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vakarai paskelbė Rusijai ekonominį karą, rašo „The Economist“. JAV uždraudė plataus asortimento prekių pardavimą Rusijai, didžiausios įmonės viena po kitos paliko šalį, buvo įšaldyta 60 proc. užsienyje laikomų Centrinio banko atsargų, rašo BBC.
Sankcijos turėjo nubausti Putiną už jo agresiją, sužlugdant Rusijos ekonomiką. Po savaitės rublis dolerio atžvilgiu nukrito trečdaliu, o daugelio Rusijos įmonių akcijų kainos krito. „The Economist“ klausia: ar ši Vakarų strategija tikrai veikia taip, kaip planuota?
Panašu, kad chaosas Rusijos rinkose nurimo, teigiama žurnale. Nukritęs kovo pradžioje, rublis sustiprėjo, o jo kursas artėja prie prieškario laikų kursą. Pagrindinis Rusijos akcijų rinkos rodiklis krito trečdaliu, tačiau iš dalies atsitiesė. Baigėsi didžiuliai grynųjų pinigų išėmimai (karo pradžioje Rusijos gyventojai iš banko sąskaitų išėmė daugiau nei 3 trilijonus rublių), o gyventojai didžiąją dalį pinigų grąžino į savo sąskaitas.
Eilė priemonių, kurių buvo imtasi, padėjo stabilizuoti rinkas. Kai kurios priemonės buvo tradicinės, pavyzdžiui, Centrinio banko palūkanų normos padidinimas nuo 9,5 proc. iki 20 proc., tai paskatino gyventojus laikyti lėšas rublio sąskaitose.
Prekyba Maskvos vertybinių popierių biržoje, vartojant centrinio banko eufemizmą, tapo „suderinama“. Realioji ekonomika tam tikra prasme atspindi finansinę: ji yra sveikesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – tęsia „The Economist“.
Vien nuo kovo pradžios daugelis užsienio įmonių paliko rinką, nutraukdamos savo prekių tiekimą, o susilpnėjęs rublis ir sankcijos padidino importo kainas. Tačiau ne viskas pabrango. Degtinė, daugiausia pagaminta Rusijoje, kainuoja tik šiek tiek daugiau nei kainavo prieš karą. Benzinas – kainuoja apytiksliai tiek pat, kaip ir anksčiau. Nors dar per anksti ką nors sakyti, kol kas yra nedaug ženklų, kad ekonomika smarkiai nukentėjo. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) duomenimis, ketvirtą kovo savaitę Rusijos BVP buvo apie 5 proc. didesnis nei prieš metus. Kiti „Economist“ ekspertų surinkti duomenys rodo, kad elektros suvartojimas ir geležinkelių eismas vyksta įprastu tempu.
„Sberbank“ išlaidų analizės įrankiai rodo, kad namų ūkiai išleidžia šiek tiek daugiau nei prieš metus. Taip atsitiko dėl to, kad žmonės kaupia atsargas laukdami kainų kilimo. Ypač aktyviai perkama buitinė technika. Tačiau išlaidos paslaugoms nežymiai sumažėjo ir išlieka daug didesnės nei pandemijos metu.
Atrodo, kad Rusija patenka į recesiją. Kai kurie prognozuoja, kad BVP sumažės 10-15 proc. – tai priklauso nuo trijų veiksnių.
Pirma, ar rusai pradės nerimauti dėl ekonomikos, kol karas tęsis, ir atitinkamai, ar jie pradės taupyti mažindami išlaidas, kaip atsitiko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą.
Antra – ar gamyba sustos dėl sankcijų, palikusių Rusijos įmones be Vakarų importo. Rusijos aviacijos sektorius, kaip ir automobilių pramonė, yra ypač pažeidžiamas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad daugelis įmonių, kurios savo veiklą pradėjo dar sovietmečiu, turi patirties dirbti be importo.
Trečias ir svarbiausias veiksnys yra Rusijos energijos eksportas. Rusija vis dar prekiauja nafta. Taip pat yra gaunamos pajamos iš gamtinių dujų ir naftos produktų pardavimo. Tai svarbus užsienio valiutos šaltinis, kuriuo galima pirkti prekes neutraliose ir draugiškose šalyse. Ir kol tai nepasikeis, Rusijos ekonomika dar kurį laiką galės gyvuoti, apibendrina „Economist“.
