Britų žiniasklaida praneša, kad buvęs Rusijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Prokopčiukas pretenduoja tapti Interpolo vadovu. Tiesa, nuo 2016 metų jis jau užima Interpolo vadovo pavaduotojo kėdę ir šiuo metu vykstančioje generalinėje Interpolo asamblėjoje Dubajuje tikisi būti išrinktas vadovauti šiai tarptautinei organizacijai. Naujo vadovo rinkimai turėtų įvykti lapkričio 21 dieną, rašo "Forbes".
Interpolo vadovo vieta laisva tapo poto, kai Kinija suėmė ir įkalino, dabar jau buvusį institucijos vadovą, Meng Hongwei. Spalio pradžioje Prancūzijoje buvo pradėtas tyrimas dėl Meng Hongwei dingimo, apie kurį pranešė jo sutuoktinė. Ji tvirtino, kad su vyru negalėjo susisiekti nuo rugsėjo 29 dienos ir kad prieš kurį laiką ji socialiniuose tinkluose ir telefonu sulaukė grasinimų.
Vėliau Kinijos pareigūnai paskelbė, kad Meng Hongwei yra Kinijoje ir kad jo atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl korupcijos.
Nuo spalio mėnesio Interpolui laikinai vadovauja Pietų Korejos atstovas Kim Jong Yangas, kuris taip pat yra kandidatas nuolat vadovauti organizacijai.
Pasak žiniasklaidos, nėra nė vieno kito žmogaus, kuris būtų labiau suinteresuotas, kad Rusija išnaudotų Interpolą savo reikmėms, nei A. Prokopčiukas.
Nuo 2011 metų, kai jis pradėjo vadovauti Rusijos Nacionaliniam biurui, kurį turi visos Interpolo narės ir kuris yra tarsi tiltas tarp organizacijos ir valstybės, buvo užfiksuotas ne vienas piknaudžiavimo Interpolo sistema atvejis.
Būtent per Nacionalinį biurą yra tiekiama visa informacija ir visi Interpolo sistemos pažeidimai, kurios padarė Rusija nuo 2011 metų, buvo padaryti būtent A. Prokopčiuko. Williamo Browderio ar estų politiko Eeriko- Niiles Kross persekiojimas, taip pat verslininkų Igorio Barboto ar Aleksėjaus Kharis prašymo sulaikyti paskelbimas buvo A. Prokopčiuko ir jo sėbrų rankų darbas.
Tiesa, tai nebuvo paslaptis, Rusijos darbeliai Interpole niekam ir niekada nebuvo paslaptis. Visgi, jei žiniasklaidos skelbiama informacija yra tiesa, valstybėms-Interpolo narėms nekyla abejonių dėl A. Prokopčiuko tinkamumo užimti Interpolo vadovo postą. Vienintelis galimas paaiškinimas yra, kad daugelis šalių, ketinančių balsuoti už rusą, sutinka su Rusija ir Kinija, kad Interpolas – jėgos, bet ne teisės instrumentas.
Ukraina sunerimusi
Galimas Rusijos Federacijos atstovo A. Prokopčiuko paskyrimas Interpolo prezidentu sudarytų sąlygas Kremliui plėsti tarptautinės policijos organizacijos instrumentų naudojimo politiniams oponentams persekioti praktiką, sekmadienį vakare pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
„Jeigu Prokopčiukas taps Interpolo prezidentu, tai sudarys sąlygas Rusijos režimui dar labiau išplėsti „raudonųjų pranešimų“ naudojimo neįtinkančių asmenų judėjimo laisvei suvaržyti ir jiems persekioti praktiką šio nepriimtino režimo naudai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Avakovas.
Jis priminė, kad „šiandien prasidėjo 87-oji Interpolo generalinės asamblėjos sesija, kurioje bus priimti itin svarbūs sprendimai, paveiksiantys visą pasaulinę saugumo sistemą“.
„Iš esmės sprendžiamas klausimas, ar ši didžiausia tarptautinė policijos organizacija liks ištikima principui bendradarbiauti tik paprastų nusikaltimų atvejais ir atsisakyti politinio, religinio, rasinio (etninio) ar karinio pobūdžio bylų, kaip įrašyta jos įstatuose“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministras.
Pasak jo, Generalinė asamblėja „sprendžia Interpolo likimą, atremdama eilinę hibridinę Rusijos ataką“.
Rusija kariauja hibridinį karą su „didžiąja civilizuoto pasaulio dalimi“, su Ukraina, „naudodama ir tokius specifinius metodus, kaip RF FST (Federalinės saugumo tarnybos) ir GRU (karinės žvalgybos) kontroliuojamas kriminalinių autoritetų permetimas į mūsų teritoriją, organizuotų nusikalstamų grupuočių organizavimas“, rašė A. Avakovas.
Pasak jo, Rusija sulaukia daug priekaištų dėl piktnaudžiavimo Interpolo instrumentais, Maskai persekiojant savo politinius oponentus.
Tokiomis sąlygomis į Interpolo vadovo postą pretenduoja Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir užsienio žvalgybos veteranas A. Prokopčiukas, pažymėjo A. Avakovas.
Ukrainos vidaus reikalų ministras išreiškė įsitikinimą, kad pasaulinei bendrijai pagaliau reikia pripažinti Rusijos režimo „toksiškumą“ ir parengti profilaktikos priemones, „o ne legalizuoti jį postais Interpolo vadovybėje“.
„Ukraina, kuri pirmoji nukentėjo nuo jo agresijos ir šiandien faktiškai sulaiko šią agresiją nuo judėjimo tolyn į Europą, gali ir turi būti išgirsta. Tam mes glaudžiai bendradarbiaujame Interpolo generalinėje asamblėjoje Dubajuje. Su savo partnerių pagalba tikimės užkirsti kelią šiai eilinei hibridinei grėsmei Ukrainai ir visam civilizuotam pasauliui“, – feisbuke rašė ministras.
