„Ukrainos krizė – tai nėra teritorinis konfliktas, Rusijos Federacija neturi poreikio atkovoti kažkokias teritorijas. Rusija – didžiausia pasaulyje šalis, jai nereikia naujų žemių. Klausimas daug platesnis ir fundamentalesnis – kalbama apie naujos pasaulėtvarkos principus <...>“, – „Valdai“ konferencijoje kalbėjo V. Putinas.
Ką gali reikšti toks V. Putino pasisakymas tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
„Manau, kad mes vis „nurašom“, ką Putinas sako. Mes kartais praleidžiam pro ausis. 2007 metai, Miunchenas, ir tada žmonės kažkaip neužfiksavo. Tuomet JAV gynybos sekretorius Bobas Gatesas išgirdo tą kalbą, grįžo į Vašingtoną, nuėjo pas G. W. Bushą ir pasakė: „Tu jo akyse pamatei sielą. Aš į jas pažiūrėjau ir aš pamačiau šaltakraujį žudiką“. Tai buvo vienas pirmųjų V. Putino manifestų, atskiriant Jungtines Valstijas nuo Rusijos, kalbant apie JAV dominavimą, apie NATO ekspansijos grėsmę Rusijai ir tą dviejų polių, dviejų ašių atskyrimą. Po to buvo 2008-i – Sakartvelas, 2014-i – Ukraina. Tada turėjome Putino istorinę esė, į kurią galima žiūrėti, kaip į nupezusio seno marazmatiko blevyzgą, bet iš kitos pusės tai yra pagrindas, kodėl V. Putinas okupuoja Ukrainą. Tada yra tie reikalavimai, kuriuos Rusija iškėlė NATO: jie irgi neatrodo logiški, mes esame NATO, kaip tu grąžinsi NATO sienas iki 1997-ųjų. Kai kas sakydavo, kad tai tiktai grasinimai, tai tik Rusijos retorika, ji į nieką neišvirs. Daugelis žmonių tik 2022-ųjų vasario 24-ąją pamatė, kad tiek pezalai, tiek verbaliniai vėmalai, tiek, atrodytų, neadekvatūs reikalavimai, veda į vieną tikslą – veiksmus. Ir dabar, kai Putinas šneka apie karą Ukrainoje kaip ne į teritorinį karą, o pasaulėžiūros, tai mums reikia net ir į tuos jo pezėsius žiūrėti labai rimtai ir tam ruoštis“, – laidoje kalbėjo V. Venckūnas.
Politologas: Trečiasis pasaulinis jau prasidėjęs, tik mes dar nenustatę tikslios pradžios datos
Politologas Michailas Hončaras leidiniui „Focus“ tvirtino, kad V. Putino žodžiai ir veiksmai jau daugelį metų demonstruoja panašumus į nacistinės Vokietijos situaciją.
„Antrasis pasaulinis karas buvo vertinamas pagal pirmojo rodiklius. Trečiasis – pagal antrojo. Kiekvienas iš jų turi tam tikrų panašumų ir skirtumų. Mes jau po to juos išanalizavome ir nustatėme periodus – kada baigėsi pirmasis, ir prasidėjo antrasis, – aiškino M. Hončaras.
Jis taip pat priminė, kad iki faktinės „istorinės“ Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo A. Hitlerio įsiveržimas į Sudetų sritį, Čekoslovakijos pralaimėjimas. Dar buvo Austrijos anšliusas, demilitarizuotos Reino srities užgrobimas.
„Visa tai mums (dabar) rodo, kad tai buvo periodai, kuomet Antrasis pasaulinis užgimė. Todėl ir mūsų atveju jis jau vyksta, tačiau daugiausiai hibridiniu būdu, kuomet tikslią datą jau vėliau nustatys istorikai“, – aiškino politologas.
M. Hončaras taip pat priminė žymiąją V. Putino 2007-ųjų „Miuncheno kalbą“, kuomet jis faktiškai pradėjo nepaskelbtą žygį prieš Vakarus. Tuomet Rusijos prezidentas kritikavo „vienpusį pasaulį“, JAV ir NATO politiką Rusijos atžvilgiu. Šią kalbą daugelis ekspertų vadino antrojo „Šaltojo karo“ užgimimo simboliu.
Dar keleriais metais anksčiau V. Putinas išsakė apgailestavimą dėl Sovietų Sąjungos griūties, pavadinęs tai „didžiausia geopolitine katastrofa“. Rusija taip 2008-aisiais taip pat įsiveržė į Gruziją, o 2014-aisiais – į Ukrainą ir okupavo Krymą.
2022-aisiais Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo didžiulį karą Europoje, o 2023-ųjų spalį Kremliaus sąjungininkės Irano palaikomi „Hamas“ smogikai surengė karinę operaciją Izraelyje ir galimai išprovokavo karą Artimuosiuose Rytuose.
„Mes stebime šiuos dalykus – globalaus susidūrimo scenarijaus elementus. Ir kuomet stebime Vakarų partnerių bandymus šiuos karo židinius lokalizuoti, vadinant tai „karu Ukrainoje“, „karu Gruzijoje“, tai negalima vadinti adekvačia prieiga, juk visi pamiršta šio karo ištakas. O ištakos – Rusija. Būtent Rusija – subjektas, kurį reikia spausti, kad būtų nutraukti veiksmai, ne Gruziją ar Ukrainą <...> Todėl tai ir suteikia pagrindą karo plėtrai po pasaulį. Ir tuomet bet kokia eskalacija, kurią leidžia partneriai, gali išsivystyti į ką nors daugiau – į Taivaną, į Artimuosius Rytus“, – aiškino jis.
M. Hončaro teigimu, Vakarai dar nesuvokė, kad turi reikalų ne su lokaliomis tam tikrų šalių agresijomis, vadovaujamoms agresyvių režimų: Irano, Kinijos, Rusijos.
„Per šį periodą susiformavo tai, kas vadinama koalicija arba blogio ašimi. Jie jau turi bendrų interesų, tačiau ne oficialių susitarimų. Ir dar klausimas, ar tai gali būti pastebėta laiku, nes tokie susitarimai nėra sudaromi, kaip būdinga Vakarų pasauliui – atvirai ir viešai. Tarp tokių valstybių tokie dalykai nevyksta. Jie gali tartis už uždarų durų, nepaliekant pėdsakų. Teisybė gali paaiškėti po dešimčių metų“, – aiškina ekspertas.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
.jpg)
