Prasideda paskutinis mūšis dėl „Brexit“: prisimenamas 1975-ųjų balsavimas

Didžiosios Britanijos referendumo stovyklos pirmadienį pakilo į lemiamą kovą už rinkėjų balsus prieš ketvirtadienio plebiscitą šalies narystės Europos Sąjungoje klausimu, pasirengimą kuriam aptemdė šokiruojantis parlamentarės nužudymas, dėl kurio praėjusią savaitę buvo sustabdyta agitacinė kampanija.

Politikai sugrįš į parlamentą, kuris jau baigė savo pavasario sesiją, per specialų posėdį pagerbti ketvirtadienį gimtajame Berstolo kaime Anglijos šiaurėje nužudytos leiboristų parlamentarės Jo Cox, agitavusios už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje, atminimo. Politikai iš abiejų referendumo kampanijos stovyklų pirmadienį, likus vos trims dienoms iki svarbaus balsavimo, toliau uoliai dėstė savo argumentus rinkėjams. „Galite pakeisti visą Europos istorijos kursą“, – dienraštyje „The Daily Telegraph“ rašė buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, kuris yra viena ryškiausių figūrų „Brexit“ šalininkų stovykloje.

„Viliuosi, kad balsuosite už pasitraukimą, ir susigrąžinsite šios didžios šalies likimo kontrolę, – agitavo jis. - Daugiau tokia proga mūsų gyvenime nepasitaikys, todėl maldauju jo nepraleisti.“

REKLAMA

Tuo tarpu vyriausybės vadovas Davidas Cameronas sekmadienį vakare BBC televizijos laidoje, kurios metu kunkuliavo emocijos, ragino rinkėjus pritarti tolesnei šalies narystei Bendrijoje, sulaukdamas kaltinimų iš auditorijos, kad pataikauja ES „diktatūrai“. „Jei balsuosime už išstojimą, išeisime pro duris, viską mesime“, – sakė D.Cameronas.

„Nemanau, kad Britanijai būdinga viską mesti. Manau, turime likti ir kovoti. Būtent tai ir turėtume daryti“, – emocingai kalbėjo premjeras. Tinklalapio „ What UK Thinks“ šešių pastarųjų apklausų, atliktų nuo birželio 10-osios iki šio šeštadienio, vidurkis rodo, kad abi stovyklos turi po 50 proc. paramą, neskaitant dar neapsisprendusių rinkėjų. Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas vėliau pirmadienį taip pat pasirodys tiesioginėje televizijos laidoje, kurios metu stengsis pagrįsti savo argumentus, kodėl Britanijai geriau likti Bendrijoje.

Polemikoje dėl „Brexit“ – 1975 metų atgarsiai

Tai kadras iš kitos politinės eros – prieš 41 metus, per pastarąjį Didžiosios Britanijos referendumą europiniu klausimu, Margaret Thatcher agituoja rinkėjus vilkėdama vilnonį megztinį, papuoštą Jungtinės Karalystės vėliava.

1975-ųjų balsavimas, per kurį britai pritarė tolesnei šalies narystei tuometinėje Europos ekonominėje bendrijoje (EEB), turi daug panašumų su dabar vykstančia aštria ir įtempta polemika. Iš to referendumo politikai taip pat galėtų šio to pasimokyti prieš ketvirtadienį įvyksiantį balsavimą dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, bent jau to, kad plebiscitas gali neišspręsti problemos visiems laikams.

Leiboristų ministras pirmininkas Haroldas Wilsonas 1975 metų birželio 5 dieną sušaukė referendumą siekdamas nuraminti euroskeptiškąjį savo susiskaldžiusios partijos sparną ir ragino britus pasisakyti už pasilikimą EEB po to, kai Londonui pavyko užsitikrinti tam tikrų nuolaidų iš Briuselio.

Šįkart referendumą sušaukė konservatorių ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuris žengė šį žingsnį siekdamas įveikti gilų susiskaldymą savo partijoje. Jis ragina britus balsuoti už tolesnę narystę Europos Sąjungoje peržiūrėtomis sąlygomis.

REKLAMA

Timas Bale'as, Karalienės Marijos universiteto Londone profesorius, sako, kad 1975-ųjų referendumas jį išmokė, kad plebiscitas negarantuoja ginčijamo klausimo išsprendimo. „Jis neišspręs Europos klausimo kartą ir visiems laikams“, – rašė T.Bale'as tinklaraštyje. „Kas žino, galbūt demokratijoje toks nesibaigiantis neapibrėžtumas nebūtinai yra blogas dalykas?“ – rašė jis.

H.Wilsonui pavyko užsitikrinti 67 proc. rinkėjų palaikymą pasilikimui EEB, į kurią Britanija buvo įstojusi prieš dvejus metus. Toks referendumo rezultatas dabar itin nudžiugintų D.Cameroną.

Pasitraukimo iš ES šalininkų stovykla per pastarojo meto apklausas keliais procentais pirmavo, bet naujausios apklausos rodo, kad padidėjus paramai pasilikimui Bendrijoje balsai dabar pasiskirsto po lygiai. Tokią tendenciją, kaip manoma, galėjo lemti praėjusią savaitę šalį sukrėtęs parlamentarės Jo Cox nužudymas. 

1975-aisiais H.Wilsono Leiboristų partijos kairysis sparnas ragino pasitraukti iš EEB. Tarp pasitraukimo šalininkų buvo ir dabartinis partijos lyderis Jeremy Corbynas, kuris šįsyk pasisako už tolesnę šalies narystę Bendrijoje. M.Thatcher, neseniai stojusi prie opozicijoje buvusios Konservatorių partijos vairo, uoliai agitavo britus balsuoti už pasilikimą EEB, tvirtindama, kad šalis yra „neatskiriama“ Europos dalis. Užėmusi ministrės pirmininkės postą, ji tapo konservatorių euroskeptikų didvyre dėl savo kalbų, kuriose buvo juntamas priešiškumas Briuseliui.

„Balsavome ne už tai“

Daug vyresnio amžiaus britų, pasisakančių už pasitraukimą iš ES, tvirtina, kad šių dienų ES nėra tas pats subjektas, kaip EEB, už narystę kurioje jie balsavo 1975 metais. „Kai balsavome už narystę Europos ekonominėje bendrijoje, balsavome ne už tai, ką turime dabar“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų Lynn Everett, Birmingamo mieste prekiaujanti futbolo suvenyrais. „Balsavau „už“. Tai buvo visiškai kas kita. Jei šįsyk nepasitrauksime, visiems laikams baigsiu su politika“, – sakė ji.

REKLAMA

Per keturis dešimtmečius Briuselio vaidmuo smarkiai pasikeitė, ekonominę sąjungą sudariusioms šalims susisaisčius tvirtesniais politiniais ryšiais, nors Britanija bendrosios valiutos – euro – neįsivedė. EEB įsteigė šešios valstybės, o 1975-aisiais jos narių skaičius jau buvo išaugęs iki devynių. Dabartinė ES vienija 28 valstybes, o kitos dar tik siekia narystės bloke.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų