Šiandien Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy pradėjo debatus dėl „sergančios šalies žiniasklaidos“. Profsąjungos tikisi nuosavybės teisių palengvinimo, o stambios televizijos kompanijos – galimybės įsigyti dalį nacionalinės spaudos.
N. Sarcozy, dažnai pašiepiamai vadinamas „tele-prezidentu“ dėl savo ypatingo dėmesio žiniasklaidai ir dviprasmiškos įtakos svarbiausioms televizijos ir spaudos tarnyboms, neseniai pareiškė, jog „ekonominės krizės akivaizdoje demokratija nebegali veikti išvien su spauda“.
Prancūzijos spauda, viena vargingiausių visoje Europoje, vis svyruoja nuo vienos krizės prie kitos. Kasdien šalyje parduodama apie 8 milijonai laikraščių – tai yra dvigubai mažiau nei D. Britanijoje ir triskart mažiau nei Vokietijoje. Populiariausias šalyje yra sporto laikraštis „L‘Equipe“.
Prancūzijoje nacionalinio dienraščio spausdinimas kainuoja daugiau nei kitose šalyse, nes šį procesą kontroliuoja komunistinė sąjunga „Le Livre“, turinti griežtas taisykles. Už Paryžiaus gauti prancūziškos spaudos yra nelengvas uždavinys.
Valstybė kiekvienais metais spaudai skiria 1,5 milijardo eurų tiesioginių ir netiesioginių lėšų. Dėl būtinybės apkarpyti biudžetą N. Sarcozy pareiškė norįs derėtis dėl tam tikrų perskirstymų, taip pat žurnalistų statuso visuomenėje ir konkurencijos su nemokamais dienraščiais bei internetu.
Prancūzijos laikraščiai, kuriuose yra įprasta, jog politikai perspausdina sau naudingus interviu, kenčia nuo spaudos laisvės trūkumo. Neseniai atliktos apklausos duomenys rodo, jog 57 procentai šalies gyventojų mano, jog žurnalistai yra priklausomi nuo politinių partijų.
N. Sarcozy siūlymai spaudos krizei išspręsti liestų įstatymo, kuris uždraudžia stambios televizijos stoties, dienraščio ar radijo stoties įsigijimą, sušvelninimą.
