Kaip skelbia archyvai, Prancūzijos premjeras Guy Mollet (Gi Molė) 1956 metų rugsėjo 10 dieną pasiūlė kolegai, Britanijos ministrui pirmininkui Anthony Edenui (Entoniui Idenui), apsvarstyti dviejų šalių susijungimo į sąjungą galimybę. Tuo metu Paryžius, jautęs stiprų "diskomfortą" dėl prarastos Sueco kanalo kontrolės ir Egipto paramos Alžyro separatistams, buvo labai suinteresuotas Londono pagalba.
Buvo dar viena priežastis, kodėl Prancūzijos premjeras pasiūlė tokį radikalų planą. Tuo metu didėjo įtampa Izraelio ir Jordanijos pasienyje. Prancūzija buvo Izraelio šalininkė, Didžioji Britanija - Jordanijos. Praradus įvykių kontrolę, prancūzų ir britų kariai netrukus galėjo susikauti tarpusavyje.
1956 metų rugsėjo 28 dienos dokumente užfiksuota, kad susitikęs su vyriausybės sekretoriumi Normanu Brooku(Normanu Bruku) Britanijos premjeras rekomendavo apsvarstyti Prancūzijos pasiūlymą priimti ją į Britų Sandraugą.
Sprendžiant iš dokumento, G.Mollet "nesitikėjo jokių sunkumų, kurie sutrukdytų Prancūzijai pajusti Jos Didenybės (Didžiosios Britanijos karalienės) globą". Tačiau Paryžiaus ir Londono dialogas nedavė teigiamų rezultatų - esą sąjungai pasipriešino A.Edenas.
Po metų Prancūzija jau reiškėsi kaip viena iš Europos Sąjungos prototipo kūrėjų. Didžioji Britanija prie Europos suvienijimo proceso prisijungė vėliau.
REKLAMA
