Šiandien po ilgos vidinės politinės kovos atsistatydino Somalio prezidentas Abdullahi Yusufas. Prie to prisidėjo ir regioniniai bei Vakarų pasaulio kaltinimai dėl taikos veiksmų blokavimo konfliktų draskomoje šalyje.
Parlamente dabar jau buvęs prezidentas kalbėjo, kad menka tarptautinė parama nepagelbėjo jam įtvirtinti stabilumo bei demokratijos ir kad jis perduoda pareigas parlamento pirmininkui Sheikhui Adenui Madobe.
„Jums žadėjau 2004 metų spalio 14 dieną, kai mane išrinkote, jog pasitrauksiu, jei nevykdysiu savo pareigos. Taigi nusprendžiau grąžinti man skirtą atsakomybę“, – kalbėjo A. Yusufas.
Jo laikinąją federalinę vyriausybę sudarė Jungtinių Tautų remiama administracija, kurios tikslas buvo paruošti šalį kitais metais vyksiantiems rinkimams. Tačiau ji, skirtingai nei tikėtasi, žymėjo vieną chaotiškiausių periodų Somalio istorijoje, kurį vainikavo kruvinas islamistų sukilimas ir Etiopijos karių okupacija.
A. Yusufo atsistatydinimą diplomatai priėmė palankiai, ir greičiausiai tai paspartins Jungtinių Tautų remiamas taikos derybas tarp vyriausybės ir opozicinių organizacijų Džibutyje.
Dėl nesirūpinimo sukilimo metu žuvusiais civiliais kai kurie analitikai A. Yusufą vadino karo nusikaltėliu, tačiau jis pats griežtai atsisakydavo kalbėtis su nuosaikiomis islamistų grupuotėmis, pavyzdžiui, „Somalio išvadavimo sąjunga“.
„Yusufas yra nepalenkiamas vyrukas, tas, kuris žino, kaip kovoti“, – pareiškė Somalio atstovas JT.
A. Madobe, kuriam perleistos prezidento pareigos, teigia, jog Vyriausybė yra pasiruošusi kalbėtis su bet kuria opozicine grupe. Premjeras Nuras Hassanas Husseinas, kurį A. Yusufas šį mėnesį bandė atleisti, tokį sprendimą pavadino „pozityviu žingsniu į demokratiją“.
